Gitanas Nausėda su Europos lyderiais kalbėjosi prieš savaitę:
„Pusę keturių lankausi pas Europos komisijos Prezidentę, pamatysiu projektą“, – sako G. Nausėda.
Tada Lietuvos prezidentas turėjo progą išsakyti tvirtą Lietuvos poziciją dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado. Prezidentė Dalia Grybauskaitė suabejojo Gitano Nausėdos derybiniais sugebėjimais, pasigedo griežtumo ir nepagailėjo aršių žodžių.
„Tiek kiek žinau, ką gali vadovybė daryti ir konkrečiai žmogus, kuris sėdi prie EVT stalo, tai be Lietuvos sutikimo, jokių pokyčių būti negali. Lietuva turi ne tik siuntinėti nuomonę, bet jau turėjo pasakyti buvusiame, ką tik praėjusiame EVT savo griežtą poziciją. Jeigu ji nebuvo išsakyta ir durys liko atviros įvairioms interpretacijoms ir įvairių popieriukų siuntinėjimui, tai jau čia didele dalimi ir Lietuvos problema“, – teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Nausėda nelieka skolingas. Iš NATO viršūnių susitikimo Madride kerta atgal.
„Aš nesuprantu, iš kur ta kritika ateina. Žmogus, kuris nėra informuotas, kalba nežinodamas, kokia yra reali situacija. Ir pirmiausia aš noriu pažymėti, kad EVT mes kalbėjome apie solidarumą Lietuvai, nes toks ir yra EVT tikslas. Aš supažindinau su situacija, kokia ji yra, kokie yra grasinimai iš Rusijos pusės ir kolegos vieningai pritarė. Bet tikrai EVT nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo. Ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei“, – tvirtina G. Nausėda.
Nausėda Grybauskaitę lygina su profesoriumi Vytautu Landsbergiu, vadina prezidentę prastesne Landsbergio kopija.
„Na, nežinau, galbūt daroma kažkokia politika. Bet prielaidomis kalbėti arba remtis kažkokiais nepatvirtintais, išgalvotais argumentais? Žinote, vienas žmogus pradeda pas mus sakinius, kas galėtų paneigti, būtų gerai, kad tas žmogus ir liktų originalus, kad neatsirastų mėgdžiotojų, nes kopijos visada blogesnės už originalą“, – teigia G. Nausėda.
G. Nausėda ragina neužbėgti įvykiams už akių: sulaukti naujo Europos Komisijos išaiškinimo dėl sankcionuotų prekių tranzito į ir iš Kaliningrado.
Anot naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, ant Europos Komisijos stalo šiuo metu guli 2 sprendimo variantai. Pagal vieną, krovinių judėjimui tarp Rusijos ir Kaliningrado būtų pritaikyta išimtis, nes toks judėjimas nėra laikomas normalia tarptautine prekyba. Ši išimtis galiotų su sąlyga, kad kroviniai liktų tik Kaliningrade, nebūtų eksportuojami per jo uostą.
Kito „Reuters“ šaltinio teigimu, išimtis Kaliningradui galėtų būti padaryta humanitariniais pagrindais, tačiau, ką toks sprendimas reikštų Lietuvai, daugiau agentūros šaltiniai nedetalizuoja.
Kol aiškaus sprendimo nėra, Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad Lietuva toliau taikys Europos sąjungos sankcijas daliai tranzitinių prekių: nuo liepos 10-osios į Kaliningrado sritį bus draudžiama vežti ne tik plieną ir juoduosius metalus, bet ir cementą, alkoholį, kitus produktus.
„Apie tai yra pranešta klientams Lietuvos geležinkelių, kadangi paraiškos dėl pervežimų buvo pateiktos įmonei dar praėjusią savaitę, nes tokia yra tvarka. Rusijos reakcijų galima tikėti įvairų veiksmų be jokio pagrindo, be jokio preteksto. Kuo daugiau diskutuojam tuo daugiau patogiai diskutuojam tai pačiai Rusijai. Jei didelių pretekstų kažką organizuoti nereikia“, – kalba ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
„Kol pajus Rusija, kad yra erdvė jos grasinimams, visada tą išnaudos 100 proc., kad suskaldyti, kad susvyruotų pozicija, kad suabejotų. Visos valdžios grandys tiek Prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek ministerijos dirba viena linkme, principingai. Rusija turi sulaukti dar stipresnių sankcijų, jokiu būdu neatlaisvinti. Tuo ir vadovaujamasi visuose pokalbiuose“, – sako ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius.
Naujienų agentūra „Reuters“ skelbia turinti žinių, kad kompromisas dėl tranzito į Kaliningradą gali būti pasiektas liepos pradžioje, galbūt jau kitą savaitę.
