Kur pigesnis karštas vynas, kava ar arbata, kiek kainuoja norintiems užkrimsti? Ekonomistas paaiškino ir kas lemia kainų sudarymą tokiose vietose.
Pasižiūrėti į Vilniaus kalėdinę eglutę atvyksta žmonės ne tik iš viso miesto, bet ir iš kitų Lietuvos miestų, bei miestelių, atvyksta ir užsienio turistai, tad padarykime trumpą apžvalgą, kas gi jų čia laukia, atvykus į Vilniaus Katedros aikštę. Žinoma, torto formos Vilniaus Kalėdinė eglutė, bet ir tradicinė kalėdinė mugė.
Arčiau eglutės, prekybos paviljonuose išdėlioti rankdarbiai, suvenyrai ir įvairūs žaisliukai. Nusipirkti galima tiek kalėdinių žaisliukų, tiek ir odos gaminių, pirštinių, kojinių, ar papuošalų. Bet akys krypsta link gėrimų ir valgių. Neatsiejamas mugės atributas – karštas vynas. Pardavėjos sako, kad jis čia populiariausias: „Žinoma, kai šitaip šalta, ką daugiau gerti, aišku, vyną.“
Jis sostinėje kainuoja 4, 6, arba 8 eurus.
„Yra puodeliai, galime prieiti, yra mažiukas puodelis ir yra didesnis puodelis. Mažame telpa 300 mililitrų, didesniame 500“, – pasakoja pardavėja Diana.
Kaina, anot moters, lietuviams kišenių nedrasko.
„Nesiskundžia, neprašo nusiderėti? — Labai mažai kas, pas mus kainos nuo praeitų metų nelabai pasikeitė. Jeigu ir praeitais metais nesiskundė, tai ir šiais nelabai skundžiasi“, – sako Diana.
Blynelių, ar spurgyčių porcija kainuoja 6 eurus, kepti kaštonai – 4. Kava ir arbata kainuoja 3 eurus, kisielius ar karštas šokoladas 4.
Vilniaus Kalėdinė mugė nėra didelė – keletas kioskelių ir juose galima įsigyti tiek šiltų gėrimų, tiek ir įvairiausių žaisliukų, suvenyrų, tiesa, su maistu pasirinkimas nėra didelis. Galima įsigyti spurgyčių ar blynelių, tačiau, pavyzdžiui, dešrelių su kopūstais, kaip būna kalėdinėse mugėse, čia jau neįsigysime.
O dabar ir pabandykime palyginti, kaip atrodo Vilniaus kalėdinė mugė ir kai kurie miesteliai kitose šalyse.
Krokuvos Kalėdinė mugė žymiai didesnė nei Vilniaus – nuo scenos skamba kalėdinės giesmės, dainos, o pačių kioskelių su maistu, gėrimais ir suvenyrais, gerokai daugiau. Krokuvos kalėdinėje mugėje didžiausios eilės yra prie karšto vyno pardavimo vietų. 200 mililitrų karšto kalėdinio vyno kainuoja 15 zlotų, tai yra maždaug 3,20 euro, 300 mililitrų yra jau 20 zlotų, o tai yra maždaug 4,30 euro.
Bet, kaip ir tikroje mugėje, be vyno netrūksta ir kitų skanėstų – tiek saldžių, tiek ir sočių. Pavyzdžiui, dešrelė su kopūstais kainuoja 28 zlotus – beveik 6 eurus.
Vafliai kainuoja nuo kiek daugiau nei 2 eurų iki beveik 8 eurų už vaflį su visokiausiais įmanomais priedais. Kava kiek daugiau nei 2 eurai, arbata euru daugiau, o karštas šokoladas maždaug 4 eurai 20 centų. Nusipirkti galima ir šiltos sriubos – teks sumokėti nuo 2 eurų iki beveik 6,5 euro. Įvairūs sumuštiniai kainuoja 4–6 eurus, o už 12 lenkų tradicinius koldūnus su įvairiais įdarais reikia pakloti maždaug 7 eurus.
Lietuvoje mes kiekvienais metais labai daug laiko praleidžiame diskutuodami, kaip atrodo mūsų miestų pagrindinės Kalėdų eglės. O štai Krokuvos pagrindinė miesto eglutė – natūrali eglė, ir, pirmiausia, kas krenta į akis – žymiai mažiau blizgučių, negu pas mus Lietuvoje.
Kita stotelė – Austrijos sostinė Viena. Čia karšto vyno kaina 4,90 euro. Tiesa, tiek kainuoja ketvirtis litro – 250 mililitrų. Tiek pat kainuoja ir punšas, o keliais eurais brangiau kainuoja vynas ir punšas su priedais. Alaus kaina puspenkto euro, beveik 4 eurai už kokteilį su alkoholiu. Puslitris limonado kainuoja beveik 4 eurus.
Įvairios dešrelės kainuoja nuo 6,5 iki 8 su puse euro. Austrijos sostinėje Kalėdinių mugių yra daugybė – net keliolikoje miesto vietų išsibarstę kioskeliai su gėrybėmis ir papuošimais.
Lenkijos sostinės Varšuvos centras – žmonių taip pat netrūksta prie eglutės, pilies pašonėje. Kioskeliuose, kaip ir visur, galima ir atsigerti, ir pavalgyti, ir net su Kalėdų seneliu nusifotografuoti. O turgaus aikštėje net ir pačiuožinėti ant ledo.
Taigi, lyginant karšto vyno kainas, jos panašios tiek Vilniuje, tiek Lenkijoje, ir tik Austrijoje kaina kiek didesnė. Tiesa, pačių austrų pragyvenimo lygis taip pat aukštesnis – vidutinė alga ten yra apie 2300 eurų į rankas. Lietuvoje – apie 1100 eurų. Anot ekonomisto, mugėse kainos dažniausiai nustatomos pagal logiką – kiek moka, tiek ir prašom.
„Savikaina vyno sudaro mažesnę dalį, tai priklauso jau nuo to, koks yra pirkėjo mokumas, ypač prie eglutės, kiek gali mokėti pirkėjas. Tai jeigu kaina yra didesnė negu Vokietijos kokiame mieste, tai akivaizdu, kad lietuvis sau gali leisti nusipirkti vyno prie kalėdinės eglutės“, – teigia ekonomistas Tadas Povilauskas.
Vis tik, anot ekonomisto, patys žmonės ir gali padidinti, ar sumažinti kainas.
„Aš sakyčiau, tai yra visiškai jau pirkėjo mokumo klausimas. Nes, žiūrėkit, jeigu kaina bus per didelė ir žmonės nepirks, tai ir tų žmonių nebus prie kalėdinių eglučių“, – sako T. Povilauskas.
Didelėmis kainomis susidomėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – tik pareigūnai aiškinasi ne vyno ar suvenyrų įkainius, o Vilniaus eglės ir šventinių papuošimų pirkimo aplinkybes. Sprendžia, ar pradėti tyrimą ir pasiaiškinti, ar blizgučiams sostinės valdžia neiššvaistė beveik ketvirčio milijono miestiečių pinigų.
