Lietuvių kalbos gramatiką ir kalbos pagrindus ne vieną mėnesį Klaipėdos universitete krimtę užsieniečiai laiko egzaminą: atlieka pratybas raštu, taip pat lietuviškai atsakinėja į dėstytojų klausimus. Bolivijos, Indijos, Rusijos ir kitų šalių piliečiai į Lietuvą atvyko būtent tam, kad išmoktų kalbos, kai kas iš jų planuoja ir ateitį mūsų šalyje, todėl sako, kad kalba yra būtinybė:
„Aš manau, kad, jei žmonės gali kalbėti rusiškai, lietuviškai, angliškai. Jie turi daug galybių. Tai yra, galimybių. Atsiprašau labai.“
„Formos, linksniai. Galvoji, galvoji. Reikia kalbėti lietuviškai kasdien ir jūs išmoksite.“
Taigi, norintiems lietuvių kalbą išmokti užsieniečiams, atrodo, sekasi neblogai. Tačiau tokių užsieniečių, kurie gyvendami Lietuvoje šios šalies kalbos nė neketina mokytis, taip pat yra.
Šalies kalbininkai pastebėti, kad užsienio kalbos vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą, esą jas priimti reikia, tačiau svarbu neslopinti ir savo valstybinės kalbos. Kalbos inspektoriai sako, kad Valstybinės kalbos įstatymui, parašytam prieš dvidešimt penkerius metus, būtini tam tikri pakeitimai.
„Reikia apžvelgti visas kalbos vartojimo sritis, absoliučiai visas, kurių nėra šiame įstatyme. Ir šnekamoji kalba, ir rašto kalba. Ir tos minimos trumposios žinutės, ir programos, ir informacinės technologijos“, – sako viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
Kalbininkai sako, kad valstybinė kalba susiduria su tam tikrais iššūkiais: reikia sukti galvą kuriant naujus terminus svetimiems žodžiams, skatinti jaunąją kartą kalbėti taisyklingai, nerašyti žinučių trumpiniais, ar nelietuviškomis raidėmis, kitaip tariant, įprasti vartoti savo kalbą taisyklingai.
„Technologijų vystymasis. Jis atranda savo naują kalbą. Aš gerai prisimenu, kai reikėjo daryti informatikos terminiją, žodyną. Mes visi žinom, kas yra CD drive, o kaip dabar lietuviškai pavadint? Diskasukis? Aš pasiūliau diskasukį. Noriu pasakyti, ar jūs matot, kaip keičiasi kalba?“, – pasakoja Seimo narys Eugenijus Jovaiša.
Anot kalbos inspektorių, svetimų tautų įtakos kalbai neišvengsi, tačiau tam tikros ribos, siekiant išsaugoti kalbą, esą turi būti.
„Jeigu mes girdime diskusijas apie tai, kad aukštųjų mokyklų rektoriai galėtų nemokėti lietuviškai, tai man atrodo labai keista. Tada reikėtų diskutuoti, kad Lietuvos prezidentas galėtų nemokėti lietuviškai, seimo nariai galėtų nemokėti lietuviškai“, – teigia komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.
O didžiausiu galvos skausmu šiuo metu kalbos inspekcija laiko pavežėjais dirbančius ir lietuviškai nemokančius užsienio piliečius. Dėl to esą šiuo metu inicijuojama įstatymo pataisa.
„Reikalavimų yra daug, išskyrus valstybinės kalbos mokėjimą. Ir tas asmuo, kuris atvyko į Lietuvą iš Ukrainos, Kazachstano ar Baltarusijos. Gali pasiimti reikiamus dokumentus ir važinėti savo automobiliu ar paimtu iš kitur ir vežioti žmones nemokant lietuvių kalbos. Yra pateisinimų, kodėl jie nemoka lietuvių kalbos, tačiau viešasis interesas čia yra pažeidžiamas“, – kalbėjo D. Smalinskas.
Penkerius metus Lietuvoje gyvenantis indas jau tikrai pramokęs lietuviškai. Ir kaip pats sako, pradėjus dirbti šį darbą ir dar menkai mokant lietuviškai buvo sunku, esą nesusikalbėjo su klientais. Todėl nedelsiant puolė mokytis lietuvių kalbos.
„Jeigu jūs norite čia dirbti, ir nemokate lietuviškai tai nemanau, kad gyvenimas bus toks lengvas. O jei lietuviškai mokat bus lengviau. Jeigu tik angliškai ar rusiškai tai nelabai, nes labai daug klientų, kurie moka tik lietuviškai. Tada nežinau kokios galimybės nuvežti žmogų į vieną ar kitą pusę“, – sako pavėžėjas Deepak Lohan.
Pavėžėjimo paslaugas teikiančioje bendrovėje, tik pusę procento iš visų dirbančiųjų sudaro užsienio šalių vairuotojai: ukrainiečiai, indai. Tačiau skundų, anot įmonės vadovų, dėl to esą nėra, nors kai kurie darbuotojai tikrai nebendrauja su klientais lietuviškai.
„Įtakos didžiulės nepadarytų, aišku, vėl grįžtam prie to pačio, jeigu žmogus turi visus reikalingus dokumentus. Jam išduodama licencija vykdyt tą veiklą. Jis teikia paslaugą, gerai, tai kame ta problema? Mes stengiamės būti atviri, tiek kiek visuomenė bandom būti atviri“, – pasakoja „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Beje, įmonėje pavežėjais dirba ir 60 kurčiųjų, kurie taip pat nebendrauja su klientais įprasta kalba.
