Į šernų medžioklę Kaišiadorių rajone, Palomenės miškuose išsiruošęs kaunietis Dalius Katinas netikėtai termovizioriumi įamžino lokį. Buvo jau gerokai sutemę, po devintos vakaro. Lokys, traškindamas krūmus, išlindo visai netoli bokštelio ir kiek pasidairydamas nerangiai nušleivojo tolyn.
„Išgirdau stiprų traškesį ir galvojau, kad ten kaip minimum briedis ar elnias. Aš laukiau šernų – buvau šiek tiek šokiruotas, kai pamačiau, iš pradžių nesupratau ką – didelį užpakalį ir paskui tik iš visos povyzos, judėjimo manieros, pasirodė, kad tai meška“, – sako medžiotojas Dalius Katinas.
Į medžiotojo akiratį pateko jaunas, iki ketverių metų plėšrūnas, greičiausiai patinas. Vyras sako apie netoliese besisukiojantį gauruotąjį pranešė ir kolegoms iš medžiotojų klubo „Palomenys“, šie iš pradžių nepatikėjo:
„Kai pasakiau, kad slankioja meška aplink mane ir jei aš nepasirodysiu 11 valandą – važiuokit ieškot, tai gavau liūdno veido, pagrabinių žinučių, o kai išsiuntinėjau filmuotą medžiagą kilo toks kipišiukas nedidelis.“
Panašu, kad prieš mėnesį paviešėjęs Jonavoje, lokys štai vėl sugrįžo į Kaišiadorių apylinkes, Palomenės miškus. Apie šiuos miškų masyvus pamėgusį plėšrūną pranešama jau ketvirti metai. Medžiotojas atvirauja, išvysti jį pačiam buvo nejauku.
„Aš išlipęs iš bokštelio iškart lėkiau link mašinos, nes buvo gan toli, apie pusė kilometro, arimais eiti per purvynę – nepasakysiu, kad labai jaukiai jaučiausi, žinodamas, kad kažkur slankioja juoda, ruda ar dar kokia meška“, – pasakoja D. Katinas.
Ar Kauno regione išties slampinėja tas pats lokys – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos specialistai spėlioti nesiryžta, tik patvirtina, kad tokia migracija šiam plėšrūnu vienas juokas – jis lengvai įveikia dešimtis kilometrų ir upes, o ypač taip nusekusias. Ir nors kaip sako mokslininkai rudasis jau turėtų taisytis sau guolį žiemai, akivaizdu, kad poilsis šiam plėšrūnui mažai rūpi.
„Lokiui nėra upė barjeras. Juos mato ir šviesiu paros metu, o tai didelis pavojus, kad ko gero, jei bus tokia pati šilta ir besniegė žiema, kaip praeitų metų, galima pamatyti nemiegančią, klajojančią pas mus teritorijoje ne vieną kartą“, – teigia medžioklėtyros laboratorijos vadovas Artūras Kibiša.
Pasak specialistų, lokių Lietuvoje išvysime vis dažniau, mat jų populiacija sparčiai gausėja kaimyninėse šalyse, iš kur jie ir atklysta. Latvijoje jie ne vienam bitininkui ir medų iškopinėjo, jų padaryta žala skaičiuojama dešimtimis tūkstančių, tad latviai itin išsigandę
„Neužmiega žiemos miegu, – tai padidinta rizika, nebijo medžiojančių medžiotojų su šunimis, nebijo šunų, nebijo žmogaus. Netgi yra atvejai, kai išgąsdinti uogautojai, turėję pasislėpti automobilyje. Tai lokius mes matysime ir tas skaičius turėtų didėti“, – kalbėjo A. Kibiša.
Dalis mūsų miškų lokiams tinka, o ir maisto čia sočiai – itin padidėjęs elninių žvėrių skaičius, tad lokiai čia gali ne tik ilgau užsilikti, bet ir įsikurti. Tad išvydus tokį žvėrį, specialistų patarimai.
„Nugaros atsukimas visada pavojingesnis, reikėtų atsargiai pasitraukt, pasišalinti ir jokių nuotraukų, nebandyt apsikabinti ar pasidžiaugti kartu – tai ne iš cirko kokio nors pabėgusios ar dviračiais važinėjančios – tai laukinis“, – sako A. Kibiša.
Rudasis lokys – didžiausias plėšrūnas Europoje, manoma, Lietuvoje išnykęs maždaug prieš pusantro šimto metų.
