Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė bando raminti gyventojus, esą jokios grėsmės nelegalūs migrantai Lietuviams nekelia.
Lietuvos Baltarusijos sieną kirtę nelegalai nuo pat pirmų minučių Lietuvoje nuolat kartoja, kad jie su teroristinėmis organizacijomis nėra susiję.
„Mes ne teroristai, mes tik pabėgėliai, ieškantys laisvės, saugios vietos, kur gautume geresnį gyvenimą, todėl mūsų klausimas: kiek laiko mes čia dar būsime?“
„Lietuviai galvoja, kad mes esame teroristai, nors mes tokie nesam. Lietuviai galvoja, kad mes pavojingi. Mes ne pavojingi, mes tokie pat žmonės kaip jūs.“
Tačiau taip kalbantys ne visad sako tiesą, yra ir susijusių su teroristais.
„Nustačius tuos keletą asmenų, buvo imtasi priemonių, kad jie nekeltų grėsmių Lietuvos ir nacionaliniam saugumui, ir apskritai – visuomenei“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Tikrai nereikėtų kelti panikos, nes mūsų institucijos vertina visas rizikas“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Tikslaus žmonių skaičiaus valdžia neatskleidžia, bet patvirtina, kad apie keliolika nelegalų turi ryšių su teroristinėmis organizacijomis.
„Tai yra dalys vieno procento, dalys, tai yra nedidelis skaičius“, – tikina A. Anušauskas.
„Keliolika, keliolika tas skaičius, kuris apibūdina dabartinę situaciją, viska ramu, viskas kontroliuojama“, – tikina Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
4 nelegalai buvo grąžinti atgal į kilmės šalis.
„Tas pats Irakas turi tokią savybę. Nors ekonominių migrantų nemėgsta susigrąžinti, bet jau teroristus mėgsta“, – tęsia L. Kasčiūnas.
Kiti izoliuoti. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasakoja, kad Lietuvai esą nėra ko baimintis: į žvalgybos akiratį pakliuvę sienos pažeidėjai nėra ginkluotų grupuočių vadeivos.
„Ten, kur jie gyvena, yra izoliuoti, jie yra stebimi be ryšio priemonių. Terorizmas, veikla reikalauja kuopelių veikimo, organizavimo, jie negali net teoriškai vykdyti tokios veiklos. Tai nebūtinai, kad jie yra kažkokie smegenų centrai, jie organizatoriai. Kabama apie kažkokį kontaktą turimą, galbūt tai yra antrinis kontaktas. Draugai, pažįstami kontaktai“, – aiškina L. Kasčiūnas.
„Tai nebūtinai kokia nors sąsaja, su kokia nors sukarinta grupuote Artimuosiuose Rytuose ar dar kur nors kitur. Tai yra kriminalinė praeitis, kurią stengdavosi nuslėpti“, – sako A. Anušauskas.
Iš kokių valstybių į Lietuvą atvyko įtarimų sukėlę nelegalai, valdžia nedetalizuoja.
„Pirštų antspaudai, atpažinimo galimybės, techninės priemonės tam buvo panaudotos, informacija buvo surinkta. Mes remiamės partnerių galimybėmis, partnerių informacija, tai ne mūsų informacija. Dėl to mes visą sužinotą informaciją turime išlaikyti paslaptyje“, – teigia ministras.
Tačiau ir nepaneigia, kad dominuoja Irakas.
„Irake turbūt galėtumėm kalbėti apie visą spektrą organizacijų, seniau su Al-Qaeda, vėliau Islamo valstybe susijusios grupuotės, nebūtinai pati Al-Qaeda ar pati Islamo valstybė, bet į vairiausios lokalios grupuotės“, – kalba Vytauto Didžiojo universiteto islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.
Anot Islamo tyrinėtojo Egdūno Račiaus, Irake galima surasti įvairiausių Europoje teroristinėmis laikomų organizacijų, tačiau ne visos jos kelia grėsmę Lietuvai.
„Didelė dalis šitų žmonių yra įtarimi ryšiais su Kurdistano darbininkų partija, kuri yra pripažinta teroristine organizacija. Jie kovoja dėl kurdų nacionalinės valstybės, patys irgi kovojome dėl suverenios valstybės, tai atrodytų pati idėja tų žmonių tikrai nėra bloga. Priemonės teroristinės, taip, tikrai yra nepriimtinos, bet kad ties žmonės pavieniai tie individai kurdų etninės grupės jie keltų grėsmę čia mums ir dabar, na, manyčiau, vietomis gali būti per drasu taip teigti“, – tikina jis.
Lietuva sieks, kad visi įtarimus sukėlę likę nelegalai būtų grąžinti į kilmės šalis.
