Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė vadina tai politiniu kompromisu ir dar vienu žingsniu mokslu grįstos narkotikų politikos link. O opozicinės jėgos projektą kritikuoja ir sako, kad bausmės sumažinimas kanapių vartotojams atriš rankas, vartojimas augs, o problema taps tik aštresnė.
Įjungęs per kolonėlę regio dainą, užsimovęs Etiopijos vėliavos spalvomis nuspalvintą kepurę, į darbą keliauja save rastafariu vadinantis 24-erių kaunietis Mantvydas. Rastafarizmas – kultūrinis judėjimas, kilęs Jamaikoje XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje.
„Mūsų pagrindinis tikėjimo judėjimas į priekį tas, kad mes siekiame tolerancijos, meilės, aukščiausiojo pagarbinimo, judam į gyvenimą ir žiūrime į viską kuo pozityviau, tiesiog mokomės, žingeidūs esame“, – kalba kaunietis Mantvydas.
Šis judėjimas visuomenėje siejamas su kanapėmis, nors, anot Mantvydo, marihuana tik vienas jo bruožų.
„Daugelis net nevartoja kanapių ar kartais vartoja tik tam tikrų būgnų ceremonijos metu, kaip medicininį augalą“, – pasakoja Mantvydas.
Tačiau Mantvydas neslepia – metus laiko jis gyveno Olandijoje, kur kanapės legalios, ten jas ir rūkė.
„Man tai medicininis augalas, kuris man padėjo, kai man buvo depresija diagnozuota, turėjau nerimo, panikos atakų, ir nieko blogo prieš jį neturiu. Olandijoj rūko žmones tai, kaip cigaretes Lietuvoj“, – aiškina Mantvydas.
Mantvydas sako, kad kanapių dekriminalizavimas Lietuvoje smarkiai pakeistų jo gyvenimą. Esą kanapes naudotų savo nerimo sutrikimui gydyti. Jam tiesiog jas galėtų išrašyti gydytojai.
„Kanapė pirmiausia yra vaistažolė, o Lietuvoje demonizuoja dėl tam tikrų įsitikinimų, tos propagandos, čia turime ir alkoholio, tabako, farmacijos korporacijas, kurios tai stumia lauk, nes jiems tai nenaudinga“, – kalba Mantvydas.
O Seime kanapių dekriminalizavimo projektui šiandien pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir toliau jis keliaus jau į plenarinių posėdžių salę.
„Kaip bebūtų, tai žingsnis į priekį, nors apima tik, kaip sakau, elitinę visuomenes dalį“, – sako M. Danielė.
Pasak laisvietės Morganos Danielės, šis projektas, apimantis tik mažų kanapių kiekių dekriminalizavimą – politinis kompromisas. Mat pirmasis Laisvės frakcijos Seimui teiktas projektas apėmė visas narkotines medžiagas.
„Visos medžiagos yra žalingos, visos pavojingos, tačiau persekioti reikia ne tą žmogų, kuris vartoja. Vartojantis žmogus nėra kriminalinis nusikaltėlis“, – teigia M. Danielė.
Įstatymo projekte numatoma, kad baudos už mažo kanapių kiekio turėjimą be tikslo platinti siektų nuo 30 iki 250 eurų, sulaikytiems pirmą kartą. Sulaikytiems pakartotinai jos siektų nuo 250 iki 400 eurų. Kai dabar už kanapių gaminimą, perdirbimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą be tikslo platinti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pasak parlamento Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, konkrečias bausmes ir kiekį, už kurį jos bus skiriamos, jei projektui bus pritarta Seime, turės nustatyti sveikatos apsaugos ministras.
„Tai turbūt priklauso nuo medžiagų, nes jos pakrikštytos įdomiai – kanapės, jų dervos, aliejai. Tai čia priklausomai nuo to, kokia koncentracija“, – kalbėjo S. Šedbaras.
Daugelis pakalbintų vilniečių dekriminalizavimo idėjai pritaria:
„Dekriminalizuoti absoliučiai. Yra tam tikra problemėlė žmonių, bet negalima iš to daryti nusikaltimo, tai yra siaubinga.“
„Turėt dar nereiškia naudot. Kad vaikus reikia bausti, ne. Vieną kartą panaudojo, kitą kartą nenaudos. Neskanios turbūt tos kanapės.“
„Už mažą kiekį į kalėjimą nepasodinsi, aišku.“
„Gal mažą kiekį kažkokį tai ir galima. Bet jau dideliais tai tikrai... Kanapes reikia per šventes valgyt. Su druska, su bulvėm.“
„Už labai mažą tai nelabai reikėtų bausti.“
„Dėl mažo kiekio turėjimo tinka, bet legalizavimui nesutikčiau.“
„Jokiu būdu, čia Lietuva, niekada nerūkėm tų kanapių.“
„Manau, kad dekriminalizuoti reikia, nes kriminalizavimas tiesiog griauna jaunų žmonių gyvenimus.“
„Kanapių dekrinminalizavimas? – Už. – Kodėl? – Palaukit, ai, aš prieš, manau, kad žmonėm nereikėtų vartot, nes aš pats nevartojantis.“
„Reikia bausti, tegul nesinešioja iš viso. Palikti baudas už bet kokį kiekį ar už didelį ar už mažą.“
O Seime dėl kanapių dekriminalizavimo verda aršios diskusijos. Štai parlamentarė Agnė Širinskienė sako, kad prieš dekriminalizuojant reikia dar didžiulio pasiruošimo – tiek užtikrinant sveikatos paslaugas priklausomiems, tiek sprendžiant, kaip elgtis su tais, kurie kontrabanda gabensis mažais kiekiais iš užsienio.
„Generalinė prokuratūra pastebėjo, kad lieka nesureguliuotas mažų kontrabandos kiekių klausimas, už jį atsakomybės gali nelikti tiek baudžiamajame, tiek Administracinių nusižengimų kodekse“, – sakė A. Širinskienė.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad projektas klaidingas savo esme, mat jame iš kitų medžiagų išskiriama kanapė, kuri esą klaidingai demonstruojama kaip mažiau pavojinga.
„Išskiriama viena narkotinė medžiaga, visiškai neaišku, dėl ko. Sunku lyginti medžiagas tarpusavy, nes ar kepenų cirozė, ar šizofrenija, kuri liga geresnė?“ – kalbęjo A. Veryga.
Tačiau Veryga nesutinka ir su tuo, kad su kanapėmis sulaikytam žmogui gydymas liks tik kaip rekomendacija. Nesitikusiam jis norėtų palikti baudžiamąją atsakomybę.
„Pirmąkart ar antrąkart pakliuvęs, jei nėra priklausomas, eitų išklausyt tam tikrų kursų, suprast žalą, o jei yra priklausomas, kad turėtų eiti gydytis, o jei nenori, tegul lieka ta atsakomybė“, – tvirtino A. Veryga.
„Tai nėra dekriminalizacija, tai yra Baudžiamasis kodeksas su papildoma sąlyga ir visiškai kitas įstatymo projektas“, – tikino M. Danielė.
Tai, kad prievarta priklausomų žmonių problemos neišspręsi, sako ir su priklausomais žmonėmis dirbantis gydytojas psichiatras Darius Diržys.
„Šiuo atveju, taip, priklausomybių gydymo pagrindas – žmogaus iniciatyva ir noras gydytis, tai, jei žmogus savo noro nerodo, priverstinai siekti to – krypstam į prievartinę sferą, kurią turėtų spręsti juridiniais aspektais besidomintys asmenys“, – komentavo D. Diržys.
Tyrimai sako, kad marihuanos Lietuvoje bandęs yra kas ketvirtas jaunas žmogus.
