Jonavos pašonėje esančiame kailinių žvėrelių ūkyje „Danmink“ koronavirusas pasiglemžia vis daugiau gyvūnėlių. Jau nugaišo per 1200 audinių. Pasak maisto ir veterinarijos tarnybos Jonavos skyriaus vadovės, ištirti gyvūnų mėginiai patvirtino covid-19, bet virusas nemutavęs.
„Buvo paimti mėginiai, aišku, jų buvo paimta mažiau, negu kad nugaišo, visi buvo teigiami“, – sako Jonavos skyriaus vadovė Diana Šutovienė.
Plečiantis viruso židiniui fermoje, Jonava jau skelbia ekstremalią situaciją.
„Gyvūnų užkrečiamoji liga, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikoje, kritę daugiau negu vienas gyvūnas, ir įvertinta tai, kad šio ekstremalaus įvykio, ligos židinio suvaldymas, tolimesni veiksmai, gali užtrukti ilgiau negu 24 valandas“, – pasakoja Operacijų centro koordinatorius Vytautas Kaminskas.
Kad padėtis rimta rodo ir prie ūkio kabantys ženklai – į teritoriją be specialaus leidimo nieks negali nei įeiti, nei įvažiuoti.
Ūkyje laikoma beveik 60 000 audinių, tad du trečdaliai jų bus pasiųsti myriop. Patys verslininkai tikina, kad tūkstančiai gyvūnėlių gaišinami ne dėl pavojingo užkrato, o dėl kailio. Užmigdomi tie, kurie sulaukė reikiamos brandos. Tiesa, kailių parduoti iškart negalės – juos privalės laikyti šaldikliuose gal net kelis mėnesius.
„Šiuo metu ieškomos puspriekabės šaldikliai, kurios bus atgabenamos į įmonę, ir ten bus šaldoma ir saugojama“, – teigia įmonės vadovas Tadas Tallat Kelpša.
„Pagal suderintą programą numatyta, kaip jie turi tuos kailius sandėliuoti, kaip paženklinti. Jie saugomi atskirai, yra atsekamumas pilnas padarytas ir toliau matysim, kaip su ta kailių realizacija, gal bus imami nuo jų tyrimai, gal remsimės kitų šalių patirtimi. Sunaikinti visą laiką galima“, – kalbėjo Jonavos skyriaus vadovė Diana Šutovienė.
Fermoje serga ne tik audinės, bet ir darbuotojai. Tad ir gyvūnėlių gaišinimo procesai dar nepradėti. Tai gali užtrukti savaitę, mat trūksta tai galinčių daryti žmonių.
„Renkame žmones, priklauso nuo žmonių kiekio, kaip sukomplektuosime komandas, bet tikimės iki 5000 per dieną. Mes negalime vykdyti greito migdymo, nes trūksta darbuotojų“, – sako T. Tallat Kelpša.
Migdomos audinės bus tiriamos, tuomet ir paaiškės koks likusių fermos žvėrelių likimas.
„Dabar pradėsime imti kraujo tyrimus, nustatyti antikūniams ir bus sprendžiama, kiek bus galima palikti, ar reiks visą ūkį sunaikinti“, – pasakoja D. Šutovienė.
Verslininkai tikisi, kad pavyks išsaugoti dalį augintinių ir verslas nežlugs.
„Turim audinių grupę, kurios antrametės, pusantrų metų amžiaus ir jos visos sveikos. O čia nežinom, kuo baigsis. Pagal bendravimą su Danija ir kitų valstybių ir PSO, jie sako, kad gaištamumas iki 5 procentų, tai mes tikimės, kad taip ir pas mus bus“, – teigia T. Tallat Kelpša.
Jei vis dėlto tektų visus gyvūnėlius sunaikinti – kompensavimo mechanizmas vis dar miglotas, mat koronavirusas nėra įtrauktas ligų sąrašą, dėl kurių patyrus nuostolius skiriamos lėšos.
Tarnybų duomenimis, kol kas šis ūkis vienintelis Lietuvoje, kuriame užfiksuoti covid-19 sergantys ar dėl šio viruso nugaišę kailiniai žvėreliai. Iš viso Lietuvoje veikia per 80 audinių fermų, kuriose laikoma apie pusantro milijono švelniakailių.
