O svarbiausia to sąlyga – pagaliau palikti Ukrainą. Su Bidenu susitikęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pridūrė, kad derybos gali vykti tik pagal sąlygas, kurios tenkina ukrainiečius. Savo ruožtu Kremlius tokias derybų sąlygas kategoriškai atmeta.
Ukrainiečių išlaisvintas Chersonas. Tiesa, nors iš jo okupantai išvaryti, jie nesiliauja miesto terorizavę raketomis. Dėl to daugiabučiai ten virtę namais vaiduokliais – tik įsivaizduokite, kaip juose šąla žiemą bandantys ištverti gyventojai. Apie savo skausmą jie pasakoja šalies gynėjams, kuriuos iš visos širdies, kaip vienintelį vilties spindulį, apsikabina.
„Žvėrys. Kada tie rusai išmirs? Dieve mano. Tegu Putinas miršta su jais. Kiek tai tęsis, vaikai miršta...“, – sako vietos gyventoja Inna Sydorchuk.
Moteris pasakoja, kad ketvirtadienį – pirmąją žiemos dieną, spaudžiant šaltukui – namuose gyveno be šildymo, vandens, elektros: „Velniop tai! Valgiau cukrų. Vakar aš prisipyliau vandens. Galvoju, ne, čia nepanašu į realybę.“
Ir priduria, kad jokie okupantų apšaudymai neprivers jos palikti gimtojo miesto – esą Chersone gimė, Chersone ir mirs.
O Baltuosiuose rūmuose – ištaiginga valstybinė vakarienė. Jungtinių Valstijų prezidentas su žmona Jill pasitinka Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pirmąja šalies ponia.
Tiesa, atvyko Macronas ne tik į ištaigingą vakarienę, bet ir derybas su Bidenu. Jos turi užtvirtinti Vakarų vienybę, tad pagrindinė vizito ir ištaigingos vakarienės tema – Ukraina. Po derybų abu lyderiai akcentuoja siekį sudaryti galingą transatlantinį aljansą, kuris remtų demokratiją ir duotų atkirtį Rusijai ir Kinijai. Tačiau bene svarbiausia žinia – Bidenas sako pasiryžęs derėtis su Putinu ir sėsti su juo prie vieno stalo.
„Aš pasiruošęs kalbėtis su ponu Putinu, jei jis ieškos būdų, kaip užbaigti karą. Tačiau kol kas jis to nedaro. Jei taip nutiks, pasitaręs su savo draugais prancūzais ir bičiuliais NATO, mielai susėsiu su Putinu ir išklausysiu, ką jis nori pasakyti. O kol tai neįvyko, turime remti Ukrainos žmones“, – kalba J. Bidenas.
Tai kol kas vienas stipriausių Bideno išreikštų ketinimų sėsti prie derybų stalo su Kremliaus galva. Tiesa, ar Putinas ryšis derėtis su Bidenu, neaišku, mat ir Jungtinių Valstijų, ir Prancūzijos prezidentai aiškiai pabrėžė, kad niekada neragins Ukrainos ieškoti kompromisų, kurie jiems nėra priimtini.
„Turime gerbti ukrainiečius, kurie ir nuspręs, kada ir kokiomis sąlygomis jie derėsis dėl savo teritorijos ir ateities“, – sako Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Pats Kremlius atmeta visas Bideno sąlygas dėl derybų, kurių pagrindinė sąlyga, kad Putinas ir jo orda visiems laikams paliktų Ukrainos žemę. Ir juokiasi civilizuotų šalių lyderiams į akis. Prieš keletą dienų kai kurios Ispanijos institucijos, įskaitant Ukrainos ambasadą Madride, gavo laiškus su sprogmenimis.
O penktadienį Kyjivas skelbia, kad Ukrainos ambasados Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje ir Italijoje gavo kruvinus paketus su gyvūnu akimis. Simboliška, kad tokį siuntinį ambasados gavo praėjus kelioms valandoms, kai Bidenas prakalbo apie derybas. Kyjivas skelbia ir apie įsiveržimą į Ukrainos ambasadoriaus butą Vatikane – esą prie durų buvo paliktos žmogaus išmatos.
O ukrainiečiai bando išlaikyti savo pozicijas Bahmute. Dabar svarbu išsaugoti ne tik kiekvieno gyvybę, bet ir sveikatą – kovos ten tokios intensyvios, kad negalima prarasti nė vieno kario.
„Vyksta labai daug, labai greitai. Visi batalionai turi praradimų ir reikia greitai karius gydyti. Situacija tokia – arba laimėsime, arba būsime priversti atsitraukti“, – pasakoja kariuomenės paramedikas Ivan.
Dūmai kyla Primorės krašte Rusijoje, kur sudužo rusiškas „MiG-31“ lėktuvas. Rusai, matyt, bando papildyti savo oro pajėgas, tačiau nelabai sekasi – bandomojo skrydžio metu lėktuvas sudužo. Tiesa, niekas nenukentėjo, mat įgula katapultavosi. Tiesa, kai kas okupantams sekasi puikiai – raketomis terorizuoti nekaltus gyventojus ir jų gyvenimą paversti pragaru. Šiandien rusai apšaudė Donecką, Dniprą ir Zaporižią.
O beširdžiams rusų teroristams tik šaudyti į Zaporižią ir belieka. Mat Jungtinių Valstijų Karo studijų institutas skelbia, kad rusų pajėgų judėjimas Zaporižioje ir pasiruošimas pasitraukimui iš atominės jėgainės rodo jų negebėjimą išlaikyti kritiškai svarbių teritorijų. Tiesa, to pripažinti galvažudys Putinas negali – rusai paleido propagandinį filmuką, kuriame rodo, kaip puikiai atominė elektrinė veikia, nors yra užimta rusų.
