Neįprasta naujovė Kaune. Nuo šiol norintiems kirsti Maironio ir Donelaičio gatvių sankryžą nereikia daryti lanksto, pėstieji gali eiti įstrižai sankryžos.
Pėstieji giria tokios perėjos privalumus, sako, ir greičiau, ir patogiau, o anksčiau tekdavo kulniuoti aplink, vis pastoviniuojant prie šviesoforo:
„O, kaip smagu, visai gerai, greičiau, nereiks kampo. Patogi, net nežinojau, pirmą kartą girdžiu.“
„Nereikia kampais vaikščioti. – Dažnai čia vaikščiojat? – Nedažnai, bet perskaitėm apie naują perėją, atėjom pasižiūrėt.“
„Spėji pereiti į kitą pusę, nes kitaip, jeigu eitum tenai, tai čia jau nespėji ir tiek.“
„Mes ne kaunietės ir pirmą kartą pamatėm įstrižą, net nufotografavau nusiųsti draugams – dar nebuvau mačius, kaip tik išbandėm, labai faina, nes mums kaip tik reikėjo kirsti į kitą pusę ir perėjom.“
Vairuotojai irgi palankiai vertina naujoves, vienas kitas kiek pabamba, kad tenka ilgiau prie sankryžos pastovėti:
„Tai visur reikia ilgiau pastovėt, kyla šiaip, galėtų greičiau užsidegt, bet pripratę mes. Patogu, kad čia įstriža sankryža. – Kai kam patogu, kai kam ne. Aš tai prisitaikau prie visko.“
„Normaliai. – Ilgiau stovėt netenka? – Kad ne, netenka.“
Kauno savivaldybė skelbia, kad tokia įstrižinė perėja pirmoji ne tik mieste, bet ir visoje Lietuvoje. O esą kitose šalyse – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Australijoje – jos dažnas reiškinys.
„Teko pasikeisti ženklų išdėstymą, įdiegėm papildomas šviesoforo galvas ir suženklinom. Stebėjome ir matėme, kad iš visų pusių dega pėsčiųjų žalia šviesa, jie eina skersai, tai mes norėjome tai įteisinti ir parodyti žmonėms, kad jie šitoj gatvėj jaučiasi saugiai eidami ir skersai“, – teigia transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Jos įrengimas kainavo apie porą tūkstančių eurų. Žmonės sako norėtų ir daugiau tokių X formos perėjų sankryžose, valdžia tikina, kad svarsto dar bent kelių įrengimą – tik būtina įvertinti saugumą:
„Daug vietų, kur galėtų būt. Donelaičio gatvėj, tai žmonės ten taip ir eina, nes vienoj pusėj nėra perėjos, tai ten patogu ir mašinos nevažiuoja nė iš vienos pusės.“
„Yra dar keletas vietų, bet reikia įvertinti, kad pėstieji jaustųsi saugiai, kad nekiltų pavojų“, – teigia M. Matusevičius.
Bet atrodo, Kauno valdžia su tokiomis naujovėmis vėl erzina Vilniaus valdininkus, kaip ir miesto gatvėse prieš perėjas paišydama rombus. Mat kol kas palaiminimo tokiai perėjai Susisiekimo ministerija nėra davusi.
„Visam pasaulyje tai yra labiau kaip pilotiniai projektai, pabandymai, pasižiūrėjimas, ar toks eismo organizavimo būdas sankryžoje yra įmanomas, galimas ir yra saugus. Tai mes žiūrim atsargiai į tokį sprendinį, ar gerai sureguliuoti šviesoforai, ar gerai sureguliuoti saugos laikai“, – kalba Susisiekimo ministerijos atstovas Dmitrij Bial.
„Eismo organizavimo tvarka veikia jau metai ir daugiau, kai buvo sustabdomas automobilių eismas ir pėstieji galėjo eiti skersai, tai mes manom, kad tas paženklinimas papildomas neturėtų sudaryti jokių nepatogumų nei teisinių, nei kitiems eismo dalyviams“, – tvirtina M. Matusevičius.
Kauno savivaldybė kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl tokios perėjos oficialaus įteisinimo, bet, pasak ministerijos, tokie atvejai pavieniai ir kalbėt apie įteisinimą kaip itin gero pavyzdžio – gerokai per anksti.