Pati Sobčiak Rusijoje skelbiasi kaip opozicinė žurnalistė, smerkianti Putino režimą ir kovojanti už demokratiją. O prieš ketverius metus netgi kandidatavo į prezidentus. Ji yra Putiną į politiką kažkada atvedusio Sankt Peterburgo mero Anatolijaus Sobčiako dukra, o Putinas, nepatvirtintais duomenimis, jos krikštatėvis. Kai kurie politologai teigia, kad Sobčiak – eilinė Putino marionetė su neaiškiais tikslais Lietuvoje, todėl mano, kad į mūsų šalį ji neturėtų būti įleista.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip trečiadienį popiet skandalingoji Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak pėsčiomis kerta Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba patvirtino, kad pareigūnams ji pateikė Izraelio pasą.
Rusijos propagandinė žiniasklaida skelbia, kad žurnalistę teisėsauga Rusijoje įtaria turto prievartavimu stambiu mastu, esą jos viloje netoli Maskvos buvo atlikta krata ir jai gresia iki 15 metų kalėjimo.
Nors, anot rusų žiniasklaidos, pati Sobčiak tyrime kol kas neturi jokio procesinio statuso, teisėsauga jau sulaikė jos žiniasklaidos priemonėje dirbantį komercijos direktorių Kirilą Suchanovą, kurį kaltina kartu su buvusiu žurnalo „Tatler“ redaktoriumi Arianu Romanovskiu, išviliojus iš rusų tankų ir povandeninių laivų gamybos korporacijos „Rostec“ vadovo Čemezovo 11 mln. rublių.
40 metų Ksenija Sobčiak yra jau mirusio, kadaise buvusio Sankt Peterburgo mero, Anatolijaus Sobčiako dukra. Jos tėvas 90-taisiais buvo pagrindinis Rusijos posovietinės demokratijos ruporas, jo ištikimas bendražygis ir pavaduotojas tuomet buvo Putinas, kuriam Sobčiakas vėliau padėjo tapti prezidentu.
O artima draugystė esą peraugo ir į kai ką daugiau – užsimenama, kad Putinas yra Ksenijos krikštatėvis. Pati Ksenija, žurnalistų apie tai klausiama, bando išsisukinėti: „Kuo tavo krikštatėvis vardu? – Dieve, koks geras klausimas. Nuostabus klausimas. – Klausimas – ar tiesa, kad Vladimiras Putinas jūsų krikštatėvis, tu atsakinėjai – be komentarų.“
Ksenijos karjera glaudžiai susijusi su Putino imperija. Kadaise ji vedė „Gazprom“ medija realybės šou „Dom2“. Ji draugavo su oligarchais, Rusijos meno pasaulio atstovais, ir linksminosi su jais didžiausiuose Maskvos grietinėlės vakarėliuose.
Kiek vėliau jos kelias pakrypo į politiką. Ksenja pradėjo reikštis kaip opozicionierė, besipriešinanti režimui. Rusijoje 2011 metais prasidėjus mitingams prieš Putiną ir jo vienvaldystę ji taikėsi į tautiečių širdis: „Už teismų reformą, už laisvą mediją! Už socialinius liftus jauniems, už globalią politinę reformą!“
Per spaudos konferencijas Ksenijai buvo leidžiama Putinui užduoti nepatogius klausimus: „Šiandien arba neleidžia opozicijos į rinkimus, ar sudaro problemas. Pavyzdžiui, yra Navalnas, jau metus dalyvauja priešrinkiminėje kampanijoje. Prieš jį buvo pridaryta sufabrikuotų bylų, jų fiktyvumas buvo įrodytas Europos teisme, bet jis neprileidžiamas prie rinkimų.“
Kseniją prie rinkimų rusų valdžia prileido – 2018-aisiais ji kandidatavo į Rusijos prezidento postą su šūkiu – „prieš visus“. Skelbėsi, kad žengia į kovą su represine vienvaldystės sistema ir Putinu: „Mes einame prieš juos, prieš visus. Aš Ksenija Sobčiak – kandidatas prieš visus.“
O ir per propagandines laidas dar keleri metai iki karo Ksenija protino rusų propagandistus, kad jokios grėsmės iš NATO nėra, ir kad referendumai Kryme buvo netikri: „Mes tapome šalimi agresore. Mes neturime bijoti NATO. Mes patys šiandien esame agresoriai pasaulyje. Mes okupuojam svetimas teritorijas, pažeisdami tarptautines sutartis, mes kariaujame kitose teritorijose.“
Tačiau nepaisant to, kad pati Ksenija save pozicionuoja kaip opozicionierę, tai gali būti eilinė Kremliaus manipuliacija. Mat jos mama Liudmila Narusova Rusijos politikė – senatorė – dar prieš lemtingąją Putino kalbą šių metų vasario 24 -ąją, kai jis paskelbė karo pradžią, tą žinojo iš anksto.
O ir kandidatuojanti rinkimuose Ksenija galėjo būti Putino rinkimų kampanijos šachmatų figūra, demokratinių rinkimų iliuzijai sukurti. Tokiai legendai legalizuoti reikėjo kietos retorikos.
Ir nors savo žiniasklaidos kanaluose nuo karo pradžios Ksenija analizuoja Rusijos valdžios veiksmus ir trimituoja – „net voine“, kai kur visgi prasiskverbia ir kita pozicija. Neseniai jį vyko į Sakartvelą, kur klausia vienos iš kavinių, kur rusus leidžia tik atsakius į tam tikrus klausimus apie karą Ukrainoje: „Tai tai karas ar spec. operacija? – Aš neturiu teisės rusų televizijai sakyt karas, nes mane pasodins už tai. – Prie ko čia punktas „Slava Ukraini? Ar sutikti su tuo, kad rusų laivas eina pats supranti kur?“
Politologas Gintautas Mažeikis sako, kad atvykusią į Lietuvą Sobčiak saugumas turėtų kaip reikiant susidomėti. Esą ji – vienas artimiausių Putino režimui žmonių. Esą net iš kai kurių jos interviu matosi, kad jį žino viską, kas dedasi Rusijos FSB geriau nei Solovjovas ar kiti propagandos ruporai.
„Jei Lietuvos saugumas į tai nekreipia dėmesio ir nebando išsiaiškinti – tai kelia milžinišką grėsmę. Tai yra Kremliaus organizuota opozicija. Yra tikroji, yra Kremliaus. Kremliaus turėjo per amžių amžius tokią opoziciją šalia savęs. Šalia caro Puškinas buvo, šalia Stalino – Ezenšteinas, šalia Brežnevo – Jevtušenko poetas. Visada buvo opozicija ir kremlius visada ją išlaikydavo, mėgavosi šampanu ir juodais ikrais“, – tvirtina G. Mažeikis.
Kadangi Ksenja į Lietuvą atvyko su Izraelio pasu pagal Vyriausybės nustatytą tvarką, asmenys atvykę su Šengeno zonos šalių pasais, ES teritorijoje gali būti 90 dienų. Į juoduosius sąrašus, kuriuose neseniai atsidūrė rusų patriarchas Kirilas, ji įtraukta nebuvo.
„Ponia Sobčiak nėra įtraukta į ES, Didžiosios Britanijos ir JAV sankcijų sąrašus, tai prielaidos aiškios, kuri atlaikytų teisme, iki šiol nėra buvę. Tai nereiškia, kad ji negali atsirast. Tokiom prielaidom atsiradus, asmuo gali būti įtraukiamas ir po sienos kirtimo, jei matytume, kad kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui“, – tvirtina Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Skaičiuojama, kad nuo karo pradžios iš Rusijos pabėgo apie 3 mln. rusų. Iš jų daugiau nei 300 tūkstančių pabėgo nuo rugsėjo 21-osios, kai Putinas paskelbė mobilizaciją.
