Tiesa, nei dabartinė, nei būsimoji Vyriausybė nepuola kalbėti, kad toks mokestis greitu metu bus plečiamas ar didinamas. Nedaug Lietuva esą pažengė ir gerindama švietimo kokybę.
Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje, šakėmis ir grėbliais mojuojantys vyrai juokauja – kam jau kam, o jiems koronavirusas darbo neatims: „Rudenį lapai, žiemą sniegas, pavasarį žolės – ištisi metai darbo.“
Tiesa, darbas už minimalią algą – 450 eurų per mėnesį – nedžiugina, kiemsargis Mindaugas norėtų didesnio atlyginimo: „O kas jo nenori? Visi norėtų, nors kažkiek, bent palaipsniui keltų visą tą dalyką.“
Nuo sausio minimali alga padidės maždaug 20 eurų. Visgi skurdas ir socialinė atskirtis išlieka didžiausia Lietuvos problema. Tai pabrėžia ir mūsų ekonomikos analizę atlikusios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generalinis sekretorius Anchelis Gurija.
„Skurdas yra aukštas, ypač – tarp bedarbių, menkesnio išsilavinimo, vyresnių žmonių, vienišų tėvų. Paprastai mokesčiai padeda sumažinti šią atskirtį, tačiau Lietuvos atveju mokesčiai nėra tinkamai perskirstomi“, – sako EBPO generalinis sekretorius A. Gurria.
Generalinis sekretorius Lietuvos padėtį nuotoliniu būdu aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda, laikinuoju finansų ministru Viliumi Šapoka bei kandidate į ekonomikos ir inovacijų ministres Aušrine Armonaite.
Pasak analizės, Lietuvos ekonominė situacija tvirta, šalis artėja link labiausiai išsivysčiusių EBPO valstybių, gerėja emigracijos rodikliai. Tačiau gerovė, apie kurią tiek kalba prezidentas ir kiti politikai, Lietuvoje pasiskirsčiusi netolygiai. Vis dar skursta kas penktas lietuvis. Prezidentūra aiškina, kad ir toliau sieks peržiūrėti mokesčių tarifus.
„Skirtingi tarifai apmokestinant skirtingo tipo pajamas nėra teisinga ir sumažina mokestines pajamas. Šešėlio klausimas taip pat yra labai svarbi tema“, – pasakoja Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
Tiesa, Skvernelio Vyriausybė tebekartoja, kad šioje srityje pasistūmėjo. O kol kas esą reikia galvoti, kaip gelbėti ekonomiką ir verslus nuo koronaviruso pandemijos padarinių. Panašiai, kaip ir Europos Komisija, EBPO šiemet Lietuvai prognozuoja dviejų procentų ekonomikos nuosmukį, o kitąmet – beveik trijų procentų augimą. Panašiais tempais turėtų augti ir nedarbas – šiemet beveik 9 proc., kitąmet – 8 proc.
Anchelio Gurijos teigimu, nors Lietuvos skola smarkiai išaugo, pirmiausia visgi reikia laimėti kovą su koronavirusu, o skolą reikia pradėti mažinti tik tada, kai ekonomika pradės atsigauti.
„Skurdas ir socialinė atskirtis išsispręs ilgojo laikotarpio priemonėmis, pirmiausia matyčiau švietimą. Jeigu šeima gyvena sunkiai, tačiau, nesvarbu, kur gyvenant, vaikas turi galimybę ateiti į gerą mokyklą, yra tikėtina, kad iš skurdo rato jis išeis ir išeis stiprus“, – teigia Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvos švietimui organizacija taip pat skyrė daug dėmesio. Pagrindinės išvados – pradinio ir pagrindinio ugdymo efektyvumas mūsų šalyje yra žemas, Lietuva skiria pernelyg dideles išlaidas mažų mokyklų išlaikymui. Profesinis mokymas Lietuvoje studentams esą nesuteikia reikiamų įgūdžių, o aukštojo mokslo reforma neatnešė lauktos naudos.
Nemažai dėmesio EBPO skiria ir aplinkosaugai. Organizacija tiesiai šviesiai rėžia, kad Lietuva turi tapti „žalesne“ ir mūsų šaliai reikia įsivesti CO2 arba taršos mokestį.
„Reikia didelės kainos CO2 išmetimams. Kodėl? Nes jeigu tu turi mokėti didesnę kainą už taršą, bandysi vengti teršti aplinką“, – kalbėjo A. Gurria.
Dabartinė Vyriausybė liepą įvedė automobilių mokestį ir, beje, iš jo jau surinko 11 mln. eurų. Tačiau ateinanti valdžia žada jį peržiūrėti. Dabar mokestis pritaikomas vieną kartą – automobilį perkant, atsižvelgiant į vidutinį išmetamų teršalų kiekį. Visgi Armonaitė teigia, kad naujoji koalicija apie šį mokestį dar nediskutavo.
„Vienintelis dalykas ir pagrindinis, kurio norėtųsi iš to mokesčio, kad jis iš tiesų kalbėtų apie taršą, o ne kaip šiuo metu turėjom pamąstymus apie automobilius, kai apmokestina tiesiog už tai, kad turi automobilį“, – sako A. Armonaitė.
„Tai yra žymiai sveikesnis mokestis ekonomikai negu smarkiau apmokestinti su darbo santykiais susijusias pajamas“, – pasakoja laikinasis finansų ministras Vilius Šapoka.
EBPO taip pat ragina Lietuvos valdžią toliau investuoti į kaimo vietoves, mažinti valstybės valdomų įmonių.
