Įvairiausių maisto produktų pasirinkimas prekybos vietose gausus. Tautiečiai atsižvelgia ir į sezoniškumą, perka pilnus litrus itin sveikų spanguolių, moliūgų ir kitų vis dar turimų lietuviško daržo gėrybių. Atrodytų, sveikatos pliūpsnis po tokių vitaminingų pietų ar vakarienės turėtų iškart užplūsti.
Onkologines ligas gydantys medikai kalba vieningai: net pusę onkologinių ligų būtų galima išvengti, jei žmonės kasdien sistemingai rūpintųsi sveikata. Beje, medikai išskiria vieną produktą, kuris, pasak jų, gerokai didina rizika susirgti vėžiu.
„Mes tikrai žinom, kad vartojant raudoną mėsą, gausiai vartojant. Tai viena iš priežasčių, kuomet stebim didesnį skaičių onkologinių susirgimų, susijusių su žarnynu. Žarnyno onkologinių susirgimų“, – sako chemoterapeutas dr. Leonidas Gatijatulinas.
Gydytojai dažniau pataria rinktis įvairias kruopas, daug daržovių. Probiotinių bakterijų turinčius produktus, kaip rauginti kopūstai, kefyras.
„Yra tokia statistika, kad Azijos šalyse, kuomet jie vartoja daug jūros produktų, baltyminių, tai ten dažniau skrandžio onkologiniai susirgimai, skrandžio vėžys stebimas“, – teigia dr. L. Gatijatulinas.
Dar kaip vieną didžiausių organizmo priešų specialistai įvardija cukrų. Jis ne šiaip didina svorį, sukelia nuovargį, bet padeda vėžinėms ląstelėms daugintis.
„Nėra naudinga vartoti tuos rafinuotus cukrus to greito pasisavinimo, tai saldainiai va panašiai, visokius tokius produktus, kur vienas cukrus, kuris patenka į organizmą“, – pasakoja dr. L. Gatijatulinas.
Onkologijos specialistai sako, kad vėžines ligas gali sukelti daug veiksnių: ir ta pati nesubalansuota mityba, ir nuolat patiriamas stresas, ir, žinoma, genetinis paveldimumas.
„Didžiausia rizika susirgti onkologine liga turi žmonės, kurie turi paveldėjimą ir dar plius nesilaiko sveikos gyvensenos“, – kalbėjo urologas-onkologas prof. Feliksas Jankevičius.
Tačiau net jei ir paveldimumo grėsmė yra, tai dar nereiškia, kad liga ims ir pasireikš, ypač jei žmogus rūpinasi sveika mityba ir fiziniu aktyvumu. Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad sportas pakeičia cheminius procesus, gerina imunitetą, sumažina insulino lygį, kuris skatina vėžinių ląstelių augimą.
„Ne vien mityba, bet ir tam tikras aktyvus gyvenimo būdas. Tai susiję ne vien su sportu, o su tokiu kasdieniu buitiniu aktyvumu. Jei gali į darbą pusę kilometro ne su autobusu važiuoti, bet nueiti pėsčiom, tai būtų gerai, žodžiu, buitinis aktyvumas“, – pasakoja dr. L. Gatijatulinas.
Tačiau net ir nesiskundžiančius sveikata, medikai ragina bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą.
„Reikia mylėti savo kūną, ir atidžiai sunerimti, kiekvieną kartą, kai atsiranda neaiškūs simptomai: kraujavimas, neaiškios kilmės skausmas, svorio netekimas be pagrindo“, – sako prof. F. Jankevičius.
Statistika rodo, kad Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta penkiasdešimt žmonių.
