Iš tūkstančių detalių gaminami automobiliai – pavyzdys, kaip smarkiai tarpusavyje susijęs įvairių šalių verslas. Paprastai vienoje valstybėje tiekėjai gamina tik tam tikrus komponentus ir jais aprūpina po visą pasaulį išsibarsčiusias gamyklas. Lietuvai susipykus su Kinija tai atsisuko prieš mūsų šalies verslą, gaminantį, pvz., lietaus daviklius automobiliams.
„Negavus to daviklio yra stabdoma visa gamykla. Problema – jeigu Kinijos gamykla nebegauna tų komponentų, didieji žaidėjai spaudžia tiekėjus išspręsti problemą. Nebekalbam, kad prarandam Kinijos rinką, prarandam viso pasaulio rinką“, – teigia klasterio pirmininkas Giedrius Valuckas.
Kaip teigia Baltijos automobilių detalių klasterio vadovas, išeitis – arba kažkaip susitaikyti su Kinija, nors tai dabar sunkiai tikėtina, arba problemų nenorinčios kitos šalys gamybą iš Lietuvos tiesiog iškeldins. Pyktį jau demonstruoja BMW ar „Volkswagen“ gaminanti Vokietija. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai laišku kreipėsi į Lietuvos ir Kinijos Vyriausybes su būtent tokiu įspėjimu. Verslas ragina Lietuvą ir Kiniją kuo greičiau atkurti ekonominius santykius, antraip gamybą Lietuvoje gali tekti nutraukti. Tai Lietuvai reikštų didžiulius nuostolius. Prekybos rūmai kreipimosi nekomentuoja, o Pramonininkų konfederacijos vadovas aiškina, kad vokiečiai pasidaliję į dvi stovyklas. Lietuvos užsienio politiką Taivano atžvilgiu palaiko tie, kurie… neturi verslo ryšių su Kinija. Kiti mąsto pragmatiškai.
„Tie, kas investavo į Kiniją, o tokių yra daug, automobilių pramonė, jie nenori toliau gadinti santykių su Kinija ir kaltina kaip ir Lietuvą, kad ji pradėjo šitą diskusiją“, – sako pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Kinijos uostuose įstrigę per 1200 konteinerių, nepasiekiančių Lietuvos verslo, ir skaičiai kasdien auga. Dėl Taivano išsišokusią Lietuvą Briuselis neoficialiai jau traukia per dantį, tačiau Lietuvos ministrai toliau tikisi Europos Sąjungos užnugario.
„Europa turi pasakyti, kad ji turi atsaką, kad tai nėra sąjunga, kurią stumtelėjus… – Bet rašo, kad vienybė braška. – Aš manau, kad ji dabar ir kuriasi, nes tai yra naujas precedentas“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Būtinai reikia ES, EK palaikymo, nes šiandien yra Lietuva, kitą dieną gali būti bet kuri kita šalis“, – kalba ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Toliau Lietuvą spaudžia ir Kinija. Propagandinio leidinio „Global Times“ karikatūroje ji, štai, Lietuvą vaizduoja kaip pjaunančią šaką, ant kurios pati sėdi. Komunistų partijos leidinys svarsto, kaip Lietuvą pastatyti į vietą ir mini sankcijas:
„Yra daug būdų, kaip Kinija gali pamokyti Lietuvą. Vienas jų gali būti efektyvesnis už kitus. Tai – Jungtinių Valstijų stiliaus sankcijos užsienio verslams.“
Tiesa, leidinio mintys nėra oficiali Pekino pozicija. Visgi šiandien prabilo ir Kinijos užsienio reikalų ministerija, ji sureagavo į vakarykštį Ingridos Šimonytės ir Jungtinių Valstijų valstybės sekretoriaus Antonio Blinkeno telefoninį pokalbį, kurio metu Blinkenas žadėjo paramą Lietuvai.
„Mėginimai išvengti atsakomybės ir suklaidinti publiką nepadės išspręsti problemos. Lietuva turi išanalizuoti politinių nesutarimų su Kinija priežastis, pripažinti ir ištaisyti padarytas klaidas, o ne ieškoti Jungtinių Valstijų užtarimo“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijian.
Vyriausybė toliau ragina verslą ieškotis partnerių už Kinijos ribų ir žada ne kompensacijų už nuostolius, o paskolų.
„Ir apyvartinės paskolos, kurias teiktų „Invega“, tiek priemonės, kurios galėtų prisidėti prie rinkų diversifikavimo. Tam bus skirtos papildomos lėšos, kad įmonės galėtų susirasti kitus eksporto taškus negu Kinija“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau verslas aiškina, kad taip greitai naujų rinkų paieškos nevyksta, o Kinija nusitaikė į pačią skaudžiausią vietą – blokuoja didžiausią pridėtinę vertę kuriančią pramonę.
„Tikslingi, kryptingi trikdžiai, susiję su pramone, kur toliau eksportuojame, kad sukeltų didesnę problematiką tiekimo grandinėse. Ten, kur mes pastaruosius metus jautėmės gerai, kur didinom eksportą iš Lietuvos“, – kalba V. Janulevičius.
Vyriausybė iki šiol tvirtina, kad eksportas į Kiniją sudaro vos procentą ir siekia iki 300 milijonų eurų. Tačiau Vidmantas Janulevičius svarsto, kad nuostoliai gali būti 10 kartų didesni, nes Kinija ėmėsi blokuoti ir savo pačios eksportą į Lietuvą.
„700-800 mln. vertės Lietuvoje sukuria 3-4 mlrd. šita suma yra gana ženkli ir, galimai, maksimalūs nuostoliai gali būti tokie“, – aiškina V. Janulevičius.
Kinija jau buvo išbraukusi Lietuvą iš muitinės sistemų ir pati spaudžia užsienio įmones, taip pat – ir Lietuvoje veikiančią „Continental“, nenaudoti mūsų šalyje gaminamų komponentų.
