Justės Jocytės metimai skrodžia ne Liono, o Palangos krepšinio arenos tinklelį. Nei ji pati, nei kas kitas nebūtų patikėjęs, kad sensacingą karjerą tokiam ilgam laikui sustabdys pandemija, o laukti, kada vėl bus galima žaisti krepšinį, teks ištisas savaites. Mergina, apie kurią pernai prakalbo visas krepšinio pasaulis, neslepia, kad ėmė darytis nuobodu.
„Buvau Lione, Prancūzijoje, kai išgirdau. Bet tos naujienos buvo dviem, trim savaitėm namo su šeimom, nes visos galėjo grįžt. Na ir taip galvoju, su šeima fainai pabūt, bet jau dabar, kai trys mėnesiai eina, kiek atsibosta. Pasiilgstu tų pačių draugių ir tos pačios aikštelės ten“, – sako krepšininkė Justė Jocytė.
14-metei krepšinio vunderkindei padeda tėtis Alvydas – jis Palangoje išnuomavo pusę salės.
„Sekėm naujienas. Sužinojom, kad jau galima ten tam 10 kvadratų vienam žmogui, kaip tik paskambinom į salę, išsinuomavom šitą salę, pusę arenos, va yra galimybės. Nėr Palangoj daug norinčių, tai mums čia fantastika, geriausios sąlygos“, – pasakoja tėtis Alvydas Jocys.
„Labai keista, nes taip atėjau į salę, kokie pirmi dvidešimt metimų labai pro šalį ėjo. Ir taip keista, atrodo, praradau metimą, bet dabar su kiekviena treniruote vis geriau ir geriau“, – teigia J. Jocytė.
Kaip vienas tikslus metimas gali apskrieti krepšinio pasaulį, prisimena visi šio sporto gerbėjai – Jocytė tapo jauniausia istorijoje debiutante moterų rinktinėje, o tuomet trylikametės pelnyti pirmieji taškai drebino socialinius tinklus užsienyje. Vėliau sekė istorinis debiutas Eurolygoje, NBA legendos Tony Parkerio dėmesys ir staiga viską sujaukęs virusas.
„Fizine prasme irgi buvau apsileidus, bet reikia išsijudinti, ruoštis kitam sezonui, jeigu dar bus čempionatas ir jam reikia kiek ruoštis, tai jau judu normaliau“, – kalbėjo J. Jocytė.
„Kai dabar 3 mėnesiai, tai toks gaunasi net profesionaliam, net tokiam jaunam krepšininkui kaip Justė nėra į naudą, nes viskas stabarėja, grįžta į pradinį tašką“, – sako A. Jocys.
„Laikas pradėjo eiti greitai, nors, atrodo, namuose sėdi, nieko nedarai, bet kažkaip čia mokykla, čia treniruotes virtualias kažkokias reikia prasivesti, kažkaip greitai viskas praeina“, – pasakoja J. Jocytė.
O tėtis Alvydas džiaugiasi – jam smagu, kai dukra šalia, bet netrūksta ir nerimo:
„Niekada niekas neatpirks to laiko. Kartu praleidom, bet, aišku, žiūrint į jos ateitį, tai labai blogai tas toks ilgas tarpas.“
Moterų krepšinyje – tokia pat nežinia dėl ateities kaip ir visur sporte. Justė nori grįžti į Prancūziją, bet kol kas negali. Visa Jocių šeima išsiilgo tikrojo krepšinio.
„O jo! Labiausiai pasiilgom krepšinio, tų aistrų, tų batalijų visų. Nes nieko, praktiškai nieko nėra. Dabar labai faina, va arena Palangoj, arenoj šalia namų, tai ateinam padaužyt kamuoliu“, – teigia A. Jocys.
Šią vasarą Justė žada tobulinti prancūzų kalbą. Lietuvos vardą pasaulyje garsinanti keturiolikmetė juokiasi, kad prancūziškai ji kalba geriau nei vietiniai Lione žino geografiją:
„Nelabai jie ten Lietuvos žinos, tiek jaunimas, paklausi, tai pirmą kartą žino… nelabai gal jiems ten su geografija.“
Geriausia jaunąja Lietuvos krepšininke išrinkta Jocytė vieną dieną svajoja praverti stipriausios pasaulio moterų lygos WNBA duris, bet kol kas ji priversta varstyti tik šios Palangos arenos duris.
