Iš pirmo žvilgsnio, šie Ventės rage augantys medžiai nuo kitų nė kuo nesiskiria. Tačiau, įsižiūrėjus geriau, juose galima išvysti net 5-is ant šakų tupinčius apuokus. Štai vienas jų. Paukščių nepastebi ir pro šalį einanti šeima, kuri netyčia apuokus pabaido. Vienas sparnuotis įsipainioja į ornitologų čia ištiestą tinklą.
„Gražuolis. Aišku, jis dabar labai išsigandęs, bet paleisim, įlys į krūmus kažkur. Sulauks vakaro ir skris ten kur reikia“, – sako ornitologas Vytautas Eigirdas.
Išlaisvintą paukštį ornitologas nešasi sužieduoti. Pasak vyro, Lietuvoje gyvena tik dvi apuokų rūšys – didysis ir mažasis. Pastarasis ir yra jo rankose: „Specialios replės, užspaudžiam, kad tarpelio jokio neliktų. Žiedukas laisvai sukasi ant kojytės.“
Anot ornitologo, apuokai priklauso pelėdinių šeimai, todėl juos taip pat galima vadinti pelėdomis. Tiesiog lietuviai pelėdas, kurios turi štai tokias vadinamąsias ausytes praminė apuokais.
„Visi žmonės jaudinasi, kad su snapu gali sužeisti tas apuokas, bet visi plėšrūs paukščiai paprastai auką gaudo su kojomis, su nagais. Tai apuoko pagauto labiausiai reikia saugotis kojų, nes jei tokius suleidžia. Kas pasitaikė šiandien. Stengiesi, bet tik atsilaiduoji truputį ir jau įsmeigia nagus“, – teigia ornitologas V. Eigirdas.
Ornitologai džiaugiasi sėkminga diena. Labai reta, kad į tinklus dieną pakliūna apuokai. O pirmadienį šis jau buvo septintas. Specialistai mano, kad tai gamtos anomalija – šiltėjantis klimatas pratęsė ir paukščių migraciją. Ji turėjo baigtis dar rudens pradžioje.
Apuokas mėgaujasi laisve, o dabar atėjo eilė žieduoti mažuosius paukštelius. Keldamas triukšmą, specialistas paukštelius suvaro į vieną vietą, o iš čia jie tinklinėmis dėžėmis keliauja į ornitologų rankas.
„Nesvarbu, kad čia gal iš užsienio atkeliavę paukščiai, bet mes suteikiam Lietuvos pilietybę, kaip juokaujam, ir jau jie būna lietuviai. Nesvarbu, kad galbūt grįš perėti į Estija ar kokią Rusiją, ar Latviją. Ir sako kam žieduojat zyles – jos niekur neišskrenda. Bet pas mus būna iš šiauriau, o mūsiškės paskrenda piečiau“, – pasakoja V. Eigirdas.
Jei paukščiai sužieduoti, viso pasaulio ornitologai gali stebėti jų keliones ir vieni su kitais keistis informacija. Vis dėlto, ornitologai pasakoja, kad Lietuvoje paukščių mažėja. Mūsų šalyje yra lygiai 400-tai jų rūšių, tačiau tas, kurios žiemomis migruoja į šiltuosius kraštus, aktyviai naikina afrikiečiai ir libaniečiai.
„Aišku, dar gali kažkiek pateisinti Afrikoje yra gentys, kurios neturi ko valgyti ir nusišauna kažkokį paukštį. O daug kur kaip pramoga yra paukščių medžioklėm, tai šito nesuprantu. Tas pats Libanas, kur mūsų gandrus šaudo tūkstančiais, gal net šimtais tūkstančių. Tiesiog pramogai ir nieko su jais nedaro. Tik išsidėlioja ir nuotraukas keliasi kaip trofėjus“, – teigia V. Eigirdas.
Lietuvoje mažėja ir šikšnosparnių. Juos ornitologai taip pat stebi. Sako, atlikdami namų renovacijas darbininkai užkamšo visus plyšelius, pro kuriuos šikšnosparniai patenka į savo buveines. Anot specialistų, šikšnosparniai maitinasi vabzdžiais, ypač mėgsta uodus. Tad jei šie žinduoliai išnyks, uodų populiacija labai išaugs.