Etnokosmologijos ekspertas neslepia – tikimybės, kad kometa gali atsitrenkti į žemę, tikrai yra. Ir jei taip nutiktų dabar, civilizacijai akimirksniu ateitų pabaiga.
„Ta prasme, aš atvažiavau. Aš vairavau dvi paras, ir, nu, ne paras, dienas, miegojau per tarpą, bet grįžau ir aš supratau, kad reikia važiuoti kometos gaudyti, kad bus gražus dangus ir negalima praleisti progos“, – Belgijoje gyvenanti mėgėja fotografė Greta sako, kad dangaus kūnų fiksavimas – viena iš didžiausių jos gyvenimo aistrų.
Tad išvydusi internete kitų užfiksuotus kometos vaizdus, moteris pamiršo kelionės iš Belgijos nuovargį ir iš karto nusprendė savo laimę išbandyti pati.
„Rinkausi kur čia nuvažiuoti, galvoju, pats geriausias peizažas būtų prie ežero, prie vandens, tai Trakai netoli, į Trakus ir važiavau. Nusprendžiau pavažiuoti. Galvojau palypėsiu ant kokios kalvelės, kad matytųsi gražiau, bet pasirodo nereikėjo“, – sako mėgėja-fotografė Greta Pikutienė-Lukošiūnaitė.
Moteriai priartėjus prie ežero atsivėrė pasakiškas vaizdas. Ir tą kartą moteriai pavyko pagauti nepamirštamus kadrus. Ir esą, jausmas, kuris užplūsta savo kadre užfiksavus kometą – neapsakomas.
„Apėmė euforija matyti visa tai. Atrodė širdis iššoks iš krūtinės matant visą tokį džiaugsmą ir norėjosi šaukti, kad va, štai, kokia laimė matyti, nes tai iš tikrųjų, kada ji grįš pas mus? Po 6000 metų?“, – pasakoja G. Pikutienė-Lukošiūnaitė.
Tačiau jau daugelį metų fotografija besidominti moteris išduoda – norint užfiksuoti kometą, tikrai nebūtina turėti tokio dydžio objektyvą, kaip kad jos. Tačiau be minimalių fotografijos įgūdžių, deja, išsiversti neišeis:
„Mes galime matyti skraistę, komą, kuria apsisiaučia kometa priartėjusi prie mūsų žvaigždės saulės, ir priešinga puse ryškėja kometos uodega. Ji gali būti milijonus ar dviejų šimtų milijonų kilometrų.“
Žiūrint iš apačios sunku suvokti, kad kometos uodega gali driektis milijonus kilometrų.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas sako, kad kometa – gana retas reiškinys Lietuvos padangėse, paskutinį kartą matytas 1996 metais. Kometa šiuo metu užkariavusi Lietuvos padanges pirmą sykį pastebėta prieš keletą mėnesių.
„Ji buvo pastebėta 2020 metų kovo 21 dieną, po keleto dienų tas objektas buvo patvirtintas, kad tai tikrai yra kometa, o balandžio 1-ą dieną gavo pavadinimą Neowise. Taigi nuo liepos pradžios ji tapo matoma gyvai savo akim“, – teigia Etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Kometa yra didelis ledo gabalas, nuo kelių iki keliasdešimties kilometrų skersmens, turintis daug priemaišų. Šis ledo gabalas, artėdamas prie saulės pamažu pradeda irti. Dėl saulės vėjo nuo jos atsiskyrusios dalelės pavirsta įspūdinga uodega, o taip pat tampa vienu gražiausių rugpjūčio dangaus reginių priežastimi.
„Ten yra dujos, dulkyčių pėdsakas, ir kai mes su savo žeme skriedami aplink saule kertam buvusį kometos kelią, tada pasirodo daug krentančių žvaigždžių“, – kalbėjo L. Šmigelskas.
Etnokosmologijos muziejaus direktorius pasakoja, kad protėviai kometos pasirodymą siedavo su nelaimėmis, karais, gaisrais, epidemijomis ar kitais nelaukiamais kataklizmais. Tokie ryškūs dangaus kūnai per šimtmetį matomi tik 4-5 kartus, tad, pasak vyro, suprantama, kodėl toks neįprastas reiškinys protėviams keldavo milžinišką įtarumą.
Tačiau esą, nors kaltinti kometą dėl Covid-19 pandemijos nelogiška, tačiau, protėvių įtarinėjimuose, galimai būta tiesos grūdo. Mat, pasak mokslininko, labai tikėtina, kad žemę anksčiau ar vėliau kometa paprasčiausiai pražudys.
„Ar kometa, kada pataikysi į žemę? Aš sakyčiau, taip greičiausiai ji pataikys. Bet kitas klausimas yra kada. Jeigu kometa pataikys, na, po 10000, galbūt po šimto tūkstančio metų, galbūt po milijono metų, jeigu mūsų civilizacija tiek laiko egzistuos, aš manau, kad ta kometa mums nebebus baisi“, – sako L. Šmigelskas.
Neowise kometa Lietuvos padanges puoš iki pat rugpjūčio pradžios, bet išvykus atgal į paukščių taką, į saulės sistemą sugrįš labai negreit – tik po kiek daugiau nei 6000 metų.