Apie mokesčių reformą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja nepriklausomas rizikos analitikas Šarūnas Andriukaitis-Sutkus ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Kokios verslo nuotaikos, kai mes kalbame apie artėjančią mokesčių reformą?
V. Janulevičius: Slogios nuotaikos ir čia tikrai norėtųsi su šypsena tai pasakyti, bet šypsenos nėra, nes visi mano, kad čia yra tiesiog elementarus turtuolių apmokestinimas, bet, iš tikrųjų, mūsų manymu, visa reforma yra padaryta, kad išvarytų kapitalą iš Lietuvos. Kapitalą vietinį, kapitalą užsienio.
Jeigu nebus kapitalo, nebus darbo vietų, jeigu nebus darbo vietų – nebus mūsų augimo. Čia viskas, atrodo, taip paprastai yra surišta ir turime tokių labai neadekvačių pasiaiškinimų, esą čia viskas daroma dėl žmonių, bet klausimas, ar tie žmonės turės darbą ateityje, jeigu to kapitalo nebus.
Dėl geopolitikos mes neturime užsienio investuotojų, dėl tos pačios geopolitikos ir kitų visų sudedamųjų faktorių šiandien neturime tokių jau, sakyčiau, patapsiančių brandžiais jaunuoliais verslininkų, kurie kažkada investavo 1990-aisiais, 2000-aisiais metais. Jie visi dabar užsidirbę tam tikrą kapitalą, mato, kad čia jų niekas negerbia, niekas su jais nesiskaito, lyginant su kitomis pasaulio šalimis, kai yra atsižvelgiama.
Na, ir kapitalas judės iš čia. Čia yra didžiausia problema. Ir po dvejų, trejų metų mes matysime, kad Lietuvos ekonomika stagnuoja, vietoje to, kad per pastaruosius šešetą metų mes turime puikų augimą ir mūsų noras yra išlaikyti tą augimą, o išlaikyti augimą, reiškia nekeisti, nieko nedaryti, kas nėra būtina, o būtina pas mus yra tik gynyba. Ir šioje vietoje, aš manyčiau, <...> greičiausiai auganti šalis su atlyginimais Europos Sąjungoje iki praeitų metų buvo Lietuva. <...>
Ir dar noriu pasakyti – dėl atlyginimų kilimo pastaruosius penkerius metus Lietuva yra numeris vienas pasaulyje. Čia yra oficiali statistika ir klausimas, o kam reikia mums visos tos reformos, kuri ir taip augina žmonių pajamas? Ir taip atlyginimai auga dviženkliais skaičiais. Tai tikrai ši reforma sustabdys tą augimą.
Kai jūs paminėjote darbo vietas, ar dabar tarp verslo įmonių jau yra kalbama apie tai, kad reikės mažinti darbo vietų, galbūt bus ir atleidimų?
V.Janulevičius: Be abejonės, kad tokios kalbos yra. Jeigu nėra plėtros, vadinasi, ateinant naujiems įrankiams ir dirbtiniam intelektui, aišku, nėra labai daug paskatų automatizuoti visą mūsų gamybą, kuri galbūt atpalaiduotų dalį žmonių ir jie galėtų dirbti kitur, nes aš priminsiu, kad pas mus darbuotojų trūkumas vis dar yra.
Pasižiūrėjau – penktadienio duomenimis, 15 tūkst. laisvų darbo vietų šiandien yra deklaruota Užimtumo tarnyboje. Tai faktas, kad žmonių trūksta, vadinasi, ekonomika juda, bet tas dalykas jau po truputį gali keistis.
Mes matome, kad pirmasis ketvirtis pramonėje šiandien nebuvo labai geras, nes yra sumažėjimas. O balandį buvo ryškiausias sumažėjimas, beveik 4 procentiniai punktai apdirbamosios pramonės.
Tai rodo, kad tai, kas buvo dirbama iki šiol ir praeitų metų lengvas atsigavimas, kuris buvo susijęs su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), nes reikėjo patiekti prekes į JAV iki atsirandant ponui Trumpui (JAV prezidentui Donaldui Trumpui – red. past.), jau mažėja. Matome, kad užsakymų iš mūsų vokiečių partnerių, užsakymų iš mūsų prancūzų partnerių, mažėja ir prie viso to mes dar turime šitą dovanėlę.
Kai kalbame apie mokesčių reformą, jūsų vertinimu, kaip gi paveiks ši mokesčių reforma Lietuvos ekonomiką artimiausią pusmetį ir artimiausius keletą metų?
Š. Andriukaitis-Sutkus: Aš jau kurį laiką sakau, kad tai yra mokestinis Frankenšteinas. Ir jis nesprendžia jokių įsisenėjusių Lietuvos mokestinių problemų.
Priešingai – bus sukuriama papildomai skylių ir, aišku, bus mažinamos paskatos Lietuvoje kaupti, investuoti ir kurti pridėtinę vertę. Dėl to, kad pagrindinis tikslas šiuo atveju iš tikrųjų yra apmokestinti tuos, kurie uždirba truputėlį daugiau negu vidurkį. Tai viena.
Antra, tas subendrinimas pajamų, kai visos pajamos metamos į vieną katilą, įskaitant ir turto pardavimo pajamas, kurios natūraliai yra tam tikras prieaugis, faktiškai iškart pastatys į aukštesnį mokestinį tarifą tikrai ne pačius turtingiausius, o dažnai ir netgi visiškai vidutines pajamas gaunančius žmones. Todėl tas mitas, kad čia palies tik 1–2 proc., tai yra visiškai neteisybė.
Bet kai mes kalbame apie mokesčių reformą, ten yra daugybė pakeitimų, tai yra ir gyventojų pajamų mokestis, ir pelno mokestis, ir nekilnojamo turto mokestis, ir akcizai. Ar galima būtų sakyti, kad kažkurie mokesčiai iš šitų siūlomų būtų darantys mažiausią žalą?
Š. Andriukaitis-Sutkus: Vienareikšmiškai, tikrai ne pajamų mokesčiai. Visi kiti <...> mokesčiai daro mažesnę žalą ekonomikai. Mažiausią žalą darytų turbūt 1 proc. gynybos vartojimo mokestis, jeigu mes jį taip pavadintumėme.
Tai turbūt net ir politiškai neatrodytų taip blogai ir jį galima būtų padaryti sąlyginai laikiną. Turint omeny, kaip vystosi mūsų bendrojo vidaus produkto (BVP) mokestinis surinkimas ir kiti dalykai, galima jį būtų įvesti kažkuriam laikui, tarkime, iki tol, kol atsiras ta pati brigada ir ji bus aprūpinta atitinkamais dalykais.
O paskui jau žiūrėti, kiek mes turime to perskirstymo ir ar tikrai reikia palikti, ar ne. Šiuo atveju bandoma eiti visiškai kitu, mano supratimu, pačiu bukiausiu keliu – tiesiog atimti ir padalinti. Ir nebūtinai viskas nueina gynybai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
