Paspirtukus nuomojanti įmonė sako, kad pažeidėjus bando mokyti ir drausminti. O Vilniaus miesto savivaldybė įrengė zonas, kuriose paspirtukus palikti draudžiama, ir visgi, anot savivaldybės valdomos įmonės atstovų, jei paspirtukus visame mieste būtų galima palikti tik tam tikrose vietose, jų nuomos paslauga prarastų žavesį.
Nuo vaikystės nematančiai Irmai su savo draugu Begemotu keliaujant Gedimino prospektu tenka įveikti ne vieną kliūtį. O ypač dažnai mergina atsitrenkia į bet kur ant šaligatvio numestus paspirtukus.
„Net nedrąsu vaikščioti šaligatviais, nes ne visada juos lengva aptikti lazdele. Mes kai dviese su Begemotu keliaujam, tai tada aš aišku daugiau to ploto tikrinu, bet ir tai mano lazdelė prasisuka pro paspirtuką. Ir tas pats vairas pagauna ranką“, – pasakoja neregė Irma.
Nors Irmai traumų atsitrenkus į paspirtuką išvengti pavyko, neregiams nemalonu vien tai, kad sulaukia nepelnyto dėmesio paspirtuką nuvertus ir jam pradėjus kvykti.
„Pirmą kartą, kai tas paspirtukas įsijungė, ta sirena, tada tiesiog buvo mintis, ar tai reiškia, kad aš turiu sulaukti kažko, ar tai reiškia, kad kažkas atsitiko tai priemonei“, – sako Irma.
Nors Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga su paspirtukų nuomotojais sutarė, kad paspirtukų gatvėje prie sąjungos ar rajonuose, kur gyvena daugiausia aklųjų, žmonės palikti negali, bet kitose miesto vietose numesti paspirtukai yra dar viena papildoma kliūtis ir iššūkis neregiams. O žmonės paspirtukus išmėtantys bet kur, anot Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovų, yra negalvoja apie kitus.
„Nepamačius, užkliuvus ir kojos kenčia. Jas tiesiog eidamas nusidaužai. O tų paspirtukų jų paliekama visur. Net ir sankryžose, ir perėjose. Taip pat būtų labai gerai, kad paspirtukai nebūtų paliekami bet kur, vidury šaligatvio, kad nebūtų ant tų vietų kur yra neregių vedimo linijos“, – kalba Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovas Vytautas Gendvilas.
O paspirtukus žmonės kur papuola mėto ne tik Vilniuje. Kaune vienas paspirtukas paliktas tiesiog prie perėjos, kiti numesti ant neregių vedimo linijos, tad ėjimas šaligatviu – tarsi kliūčių ruožo rungtis ne tik akliesiems, bet ir matantiems. Viena iš gatvių Klaipėdoje, kurioje, atrodytų, vyko paspirtukų slalomo varžybos. Žmonės važiavo, nulipo ir tiesiog paliko juos vidury šaligatvio. Kai kur jie mėtosi ir vidury važiuojamosios dalies. Ką apie tokią tvarką miestuose galvoja kai kurie ministrai ir vilniečiai?
„Važiuoja šaligatviais. Čia turbūt yra didžiausia bėda. Numetimas tai čia turbūt yra mažiausia bėda. Dar nėra tiek trukdymo, kiek važinėjimas pėsčiųjų dalimi. Ir čia yra pavojus pėstiesiems didžiulis“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Nu va, žiūrėkit, du žmonės važiuoja. Šiaip tai dviem negalima važiuoti. – Negalima. – Tai vat gražus pavyzdys. Tai yra apie kontrolę. Mes galim labai daug ką griežtinti. Pasakyti uždrausti čia judėti, uždrausti čia statyti, bet vis dėl to kultūros ir kontrolės klausimas“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Aš per gatvę nebijau pereiti. Aš bijau dviračių ir paspirtukų, nes man vieną kartą užkabino už striukės ir vos manęs neparvertė ir suplėšė gerą odinę striukę. – Bet ir šiaip negražu, kad mieste jie visur, belekur? – Ne, jie būna tokiose vietose, kad ima juokas. Ten gal 20 kokių pavyzdžiui. Tikrai yra tokių vietų. – Sumesta, suversta? – Tiesiog va taip va. Vienoj pusėj, kitoj gatvės pusėj, durnai atrodo.“
„Nu va tėveliai kalti. Neauklėjo jaunimo. Dabar turim, ką turim.“
„Nu būna ten prie mūsų namų laiptinės taip netvarkingai pastatyta, bet man atrodo šiaip labai gerai, kad žmonės juda, kad jie būna lauke. Tvarkos galėtų būti ir daugiau, bet pas mus vairuotojai ir šiaip nėra labai tvarkingi, ir dviratininkai nėra labai tvarkingi.“
O paspirtukininkai, anot vienos juos nuomojančios įmonės atstovų, tampa vis kultūringesni, mat skundų dėl ne vietoje paliekamų dviračių mažiau nei pernai. O kad paspirtukininkai savo transporto priemones priparkuotų tam skirtose vietose, įmonės juos vilioja nuolaidomis, o nuolatinius pažeidėjus gali išvis atjungti nuo sistemos ir nebeleisti jiems paspirtukų išsinuomoti. Bolt dalijimosi paslaugų plėtros vadovas Baltijos šalyse Eimantas Balta sako, kad įmonė ieško sprendimų, kaip padaryti, kad paspirtukai bet kur nesimėtytų – jų vairuotojams gali tekti nufotografuoti, kur ir kaip paliko paspirtuką.
„Jeigu nuotraukoje dirbtinis intelektas mato, kad paspirtukas yra priparkuotas neteisingai, kaip pavyzdys, viduryje šaligatvio, skersai ar kažkokiais kitais būdais trukdantis pėstiesiems, klientui yra siunčiamas pranešimas, pirmiausia per programėlę ir jeigu tokie atvejai kartosis, laikinai arba visam laikui ribosime prieigą prie programėlės“, – teigia „Bolt“ atstovas Eimantas Balta.
Skundų dėl žmonėms trukdančių ir bet kur paliktų paspirtukų sulaukia ir savivaldybė, ir jos valdoma įmonė „Susisiekimo paslaugos“. Jos atstovai sako, kad savivaldybė įvedė reguliavimą dėl paspirtukų greičio ir vietų, kur juos galima palikti. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje paspirtuku nebus galima važiuoti greičiau nei 15 kilometrų per valandą, o reprezentatyviose vietose, miesto aikštėse ar ten, kur dideli pėsčiųjų srautai, paspirtukų palikti leista nebus.
„Nėra taip, kad visas miestas suskirstytas į kažkokias zonas arba tik tai visame mieste nurodyta lokacijos, kur tuos paspirtukus galima palikti, nes iš esmės tokių paslaugų pats žavesys arba jų efektyvus veikimas ir yra paremtas tuo, kad tu gali paimti ir palikti patogioje vietoje“, – aiškina „Susisiekimo paslaugos“ atstovas Jonas Damidavičius.
Paspirtukus nuomuojančios įmonės sako, kad gyventojai bet kada gali pranešti pamatę netinkamai paliktą paspirtuką. Ką reikėtų padaryti ir dėl štai šio šitaip ant dviračių tako Kaune priparkuoto nuomuojamo elektrinio dviračio.
