Maisto gamintojai dar stebi situaciją, kiek baltarusiai bus griežti. Maisto ir veterinarijos tarnyba ragina nepanikuoti ir tikisi minkštų ribojimų su daugybę išimčių. O ekonomistai sako, kad Baltarusijos rinka Lietuvos maisto gamintojams jau seniai nebėra svarbi ir skausmingų pasekmių neprognozuoja.
Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka užsimojo Baltarusijos parduotuvėse sumažinti vakarietiškų maisto produktų. Jau ketvirta diena, kaip įsigaliojo jo vyriausybės paskelbtas draudimas į Baltarusiją įvežti ES, JAV, taip pat ir lietuviškus maisto produktus. Lukašenka tvirtina, kad tai atsakas į vakarų sankcijas ir nors viliasi, kad importinių produktų vieton guls rusiški ir kitų jam draugiškų šalių produktai, pats prognozuoja Baltarusijoje maisto deficitą ir brangimą.
„Anksčiau ar vėliau mes išeisime iš sankcijų ir antisankcijų lenktynių. Bet kol kas turime atsakyti į tebesitęsiantį spaudimą. Mūsų kontra priemonės neturi smulkmeniškos keršto tikslo, tikslas – susidariusias sąlygas išnaudoti savo naudai. Neturi nukentėti žmonės. Rinka turi būti prisotinta būtinomis prekėmis ir neleisti augti kainoms“, – teigia A. Lukašenka.
Girdėdami Lukašenkos grasinimus, Lietuvos vežėjai jau nerimauja dėl šimtamilijoninių nuostolių, jei praras užsakymus iš visos ES vežti į Baltarusiją maistą. Vežėjai nerimauja, kad nebegalės į Baltarusiją įvežti jautienos, kiaulienos, kai kurių daržovių, vaisių, pieno produktų, riešutų, konditerijos gaminių.
„Užsikiša sienos, eilės būna didesnės, daugiau kilometrų, ieškome optimaliai, kad arčiau ir trumpiau klientas gautų prekes. Nieko gero, geriau bloga taika ir kaimynystė, nei geras karas ir sankcijos“, – sako „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.
Tačiau veterinarijos tarnyba verslininkus ragina nekelti panikos. Esą maisto importo draudime galima sulaukti daugybės išimčių.
„Tai yra kvotų sistema įvedama, nėra visiškas uždraudimas, embargas. Leidimų sistema buvo ir anksčiau. Įvedamos kvotos, dar neaišku kokios, kiek bus leidžiama įvežti. Yra tik pirmos dienos, matysime, kokia situacija klostysis“, – kalba maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Egidijus Pumputis.
O ir pats Aliaksandras Lukašenka pripažįsta, kad vakarietiško maisto importui nesugebės uždaryti kelių.
„Gyvenimas parodo, kai tik nusimato deficitas, tuoj atgyja pilkosios schemos ir įvairiausi vertelgos, kurie įsitaiso į prekių tiekimo grandinę. Dabar žulikų, siekiančių uždirbti viršpelnius ne mažiau. Valstybinės kontrolės komitetas vienas su tuo nesusitvarkys. Sankcionuota produkcija ras kanalus ir pasirodys rinkoje, tik kitomis kainomis“, – sako A. Lukašenka.
Dėl besitęsiančios įtampos su Baltarusijos režimu ir prastėjančios verslo aplinkos, pastaraisiais metais Lietuvos verslininkų prekyba Baltarusijoje vis traukėsi. Pastaruoju metu daugiausia lietuviai esą dar sugebėjo eksportuoti alaus, paukštienos, pieno produktų. Vildamiesi dar atkurti eksportą į Baltarusiją ar bent išaugoti esamas apimtis, verslo įmonių atstovai viešai kalbėti apie galimą žalą dėl naujų ribojimų atsisako.
„Kam sustojo užsakymai, sustojo anksčiau, sausio 1 d. tik formali data. Partneriai, kurie dirba Baltarusijoje, apsidrausdami, numatydami problemas pristabdė užsakymus jau anksčiau“, – sako maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas.
Tuo metu ekonomistai kalba, kad Baltarusijos rinkos praradimas Lietuvos maisto gamintojams neturi būti skausmingas.
„Baltarusija užima tik 14 vietą Lietuvos eksporto rinkų sąraše, eksporto struktūroje maisto prekės į ją nepatenka. Daugiausia eksportuojame plastikus, mašinas, įrenginius, metalus, geležį. Maisto prekių struktūroje nėra. Gali būti, kad kelios bendrovės patirs minimalius nuostolius“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai pastebi, kad paskelbdamas vakarietiško maisto importo draudimą, Lukašenka žengia Rusijos prezidento Vladimiro Putino pėdomis, kuris po Krymo aneksijos sulaukęs Vakarų sankcijų uždraudė importuoti vakaruose pagamintą sūrį, mėsą ir kitus produktus, tokiu būdu paskatindamas didinti maisto gamybą savo šalies gamintojus.
