Kontrabandininkų išradingumas begalinis. Pareigūnams įtarimų sukėlė iš Baltarusijos traukiniu gabentas statybinių medžiagų įmonės krovinys – beveik 70 vienetų betoninių pamatinių blokų. Pasirodo, kontrabandinės cigaretės buvo slepiamos supakuotos į geležinius karstus ir aplietos betonu. Iš viso betono blokuose rasta 30 tūkstančių pakelių cigarečių. O tokia nelegalių rūkalų siuntos vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – 106 tūkstančiai eurų.
Muitinės departamento direktorius tikina, kad jau nuo šių metų pradžios itin suaktyvėjo kontrabandinių cigarečių mastai.
„Akcizų didinimas paskatina ir užsiimti kontrabanda. Šioje srityje dėl skirtingos akcizų politikos kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijoje ta kontrabandos rizika išliks didžiulė“, – sako generalinis direktorius Jonas Miškinis.
Muitininkai patikrinę iš Baltarusijos gabentą lentų krovinį, medienoje rado slėptuvę su 280 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių. Tai kol kas didžiausias muitininkų šiemet sulaikytas nelegalių rūkalų krovinys, jo vertė – beveik milijonas eurų.
Skaičiuojama, kad pernai pareigūnai sulaikė kontrabandos už 31 milijoną eurų. Palyginus su 2018 metais buvo sulaikyta trečdaliu daugiau kontrabandinių cigarečių.
Tuo tarpu asociacijos „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys tikina, kad Lietuva vien dėl valdžios sprendimo padidinti akcizą tabakui praranda apie 40 milijonų eurų. Mat kaimyninėje Baltarusijoje ar Rusijoje cigarečių pakelio kaina palyginus yra juokinga. Iš kontrabandos pasienyje verčiasi ištisi miesteliai, o valstybės politika esą tik skatina jos suvešėjimą.
„Didmeninė cigarečių pakelio kaina yra 20 euro centų ten, 3 eurai su viršum yra čia. Gerai, jie neparduoda po 3 eurus, parduoda po 1,80, bet tai yra didžiulis kainos skirtumas, kuris padaro kontrabandą beprotiškai pelningą. Ir tas didžiulis pelnas vilioja į tą rinką visus“, – pasakoja „Lietuva be šešėlio“ vadovas Kęstutis Kupšys.
Po Vyriausybės Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos posėdžio kancleris džiaugėsi, kad Lietuva pernai iš viso iš šešėlio ištraukė apie 160 milijonų eurų. Pasak jo, šiemet daug dėmesio bus skiriama šešėlio ištraukimui iš statybų, medicinos paslaugų, prekybos automobiliais sektorių.
„Pirmiausia, statybos ir remonto paslaugų sektorius, kur rizika gali būti 600-700 milijonų eurų. Taip pat didelis šešėlis prekyba automobiliais, jų dalimis“, – teigia kancleris Algirdas Stončaitis.
Anksčiau Finansų ministras Vilius Šapoka yra teigęs, kad Vyriausybė iki savo kadencijos pabaigos ištrauks 800 milijonų eurų iš šešėlio. Nors šie skaičiai ir ambicingi, ekspertams jie atrodo mažai realūs, mat valdžia kovoja su šešėlio pasekmėmis, o ne priežastimis.
„Reiktų galvoti, kodėl šešėlis vyksta ir ypač tose smulkiose įmonėse. Tai kertinės priežastys ne tiek noras nusikalsti ir pavogti, bet nespėjimas orientuotis situacijoje, per didelis reglamentavimas ir reguliavimas“, – kalbėjo ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Tiesa, net ir augant ekonomikai ir gyventojų pajamoms, didelė dalis žmonių dar pateisina ir vartoja nelegalų alkoholį, cigaretes. Laisvosios rinkos instituto atlikti tyrimai rodo, kad šešėlis stipriųjų gėrimų rinkoje sudaro apie 22 procentus, o cigarečių – 19 procentų visos rinkos. Tad kas penktas stipriojo alkoholio butelis šalyje yra nelegalus. Taip pat ir kas penkta Lietuvoje surūkyta cigaretė – kontrabandinė.