„Mes galime tik žiūrėti dabar į kitas šalis, o ten yra mušami atvejų rekordai, tai pas mus irgi matysime atvejų rekordą“, – teigė duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Panašu, kad kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau susidursim su juo“, – tikino Užkrečiamųjų ligų ir AID centro vadovas Saulius Čaplinskas.
Manoma, kad omikron atmaina lengvesnė
Pasigirsta nuomonių, kad ši nauja COVID-19 mutacija yra vos ne pandeminis išsigelbėjimas, nes atvejai kitose šalyse daugumai užsikrėtusiųjų primena peršalimo simptomus.
„Net 70 procentų yra mažiau hospitalizacijos atvejų su omikronu. Kką tai reiškia? Tai reiškia, kad jis net gripo viruso nepasiekia. O čia, kad užsidarinėja ligoninės, tai jos jau 2 metus užsidarinėja. Tai gal kažkas negerai ligoninėse?“, – aiškino biomedicinos mokslų daktaras, imunologas Adas Darinskas.
Sunkias komplikacijas gali sukelti ir paprasta sloga, todėl virusologai pataria nežaisti su savo sveikata ir laikytis medikų pateiktų rekomendacijų omikrono atveju.
„80 procentų, netgi daugiau, žmonių, užsikrėtę koronavirusu, prasirgs lengvai. Penki procentai užsikrėtusių patenka į reanimaciją. Reanimacijoje, žinome duomenis, būna, kad iki 80 procentų žmonių, deja, neišgyvena. Ir ypač pavojinga liga bus tiems, kas turės nusilpusį imuninį statusą“, – teigė S. Čaplinskas.
Kamuoja klausimas, ar bus karantinas
Tačiau Lietuvoje labiausiai visus dabar kamuojantis klausimas yra, ar bus naujas karantinas, o jei bus tai kada. Karantino datos greičiausiai negalėtų įvardinti net pats Naglis Šulija, nes griežtų apribojimų tikimybė priklauso nuo viruso ir nuo mūsų pačių elgesio.
„Jeigu bus karantinas trijų savaičių, tai tikriausiai jis bus ne vienas. Mano tokia nuojauta, kad, jei jau turėsime vieną, turėsime ir kelis“, – nujaučia V. Zemlys-Balevičius.
„Tai aleliuja, sveikinu, reikės išvažiuoti velniop iš tos šalies. Ką čia daugiau bepakomentuosi... Tegul užsidarinėja, jau matėm, kaip praeiti karantinai padėjo“, – sarkastiškai teigė biomedicinos mokslų daktaras A. Darinskas.
Bet jei prisišauksime karantiną, tai jis vėl mus visus uždarys namuose – visus, įskaitant vaikus – be galimybės nesant labai svarbiam reikalui palikti savo gyvenamųjų patalpų.
„Kai buvo ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, kai visoje Lietuvoje patruliavo policija, kai buvo sustabdyti praktiškai visi renginiai, sustojo kultūrinis gyvenimas, švietimas neturėjo jokio kontaktinio mokymo, švietimas ir ugdymas buvo tik nuotoliniu būdu. Štai čia yra visas tas tikrasis karantinas“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Achilo kulnas yra vyresni žmonės, tai nuo jų viskas ir priklausys. Jei mes matysime didesnį jų gulimasį į ligonines, tai tada karantino tikimybė padidės. Arba matysime, kad nieko tokio baisaus, atvejų daug, bet visi serga lengvai. Gali būti gerai, bet gali būti ir blogai“, – sako duoemnų analitikas V. Zemlys-Balevičius.
Užsienyje su omikron kovojama skirtingai
Kitos šalys apie griežtą karantiną negalvoja. Štai Danijoje dėl omikron atmainos bandoma riboti socialinį gyvenimą – uždaromi naktiniai klubai, kino teatrai. Tačiau Jungtinėje Karalystėje, kur omikronas jau dominuoja, gyvenimas vyksta sena vaga, kol kas be didesnių apribojimų.
„Nelabai jautėsi, nes tų suvaržymų ten nelabai yra. Ten nėra, kad be skiepų paso negali kur nors įeiti“, – pasakojo Londone studijuojanti lietuvė Raminta.
Kitos šalys kaip kovos prieš omikron atmainą kortą traukia ketvirtą vakcinos dozę. Panašu, kad Lietuva irgi eis šiuo keliu, o farmacijos kompanijoms, pritaikius vakcinas omikron atmainai, prie vakcinacijos kabinetų šiais metais būsime pakviesti penktam, o gal net ir šeštam peties atkišimui.
„Šiai dienai skiepijimosi nuo COVID-19 schema galutinai nėra nusistovėjusi. Mes atidžiai viską sekame ir, neabejoju, kai tik turėsime pakankamai praktikos, žinojimo, tyrimų, pasitarsime ir su savo ekspertais, tai manau, kad tuos sprendimus taip pat priimsime pakankamai greitai“, – įsitikinęs A. Dulkys.
Kitą rudenį COVID-19 virs eiliniu peršalimu?
Vakcinacija svarbi ir dėl kitų priežasčių. Silpną įmunitetą turinčių ir neskiepytų asmenų organizmuose gimsta naujos COVID-19 mutacijos, todėl nesinorėtų sulaukti dar agresyvesnių atmainų.
„Kaip pavyzdys, gaus deltą ir omikroną, tai tuomet tų dviejų virusų genetinė medžiaga gali pasikeisti ir tada neaišku kokį super naują virusą mes galime gauti“, – tikino S. Čaplinskas.
Bet yra ir gerų žinių, o jei tiksliau – prognozių. Šis šaltasis periodas gali būti paskutinis, kai teks išgyventi galimus ribojomus ir kitus nepatogumus. Virusas kitą rudenį greičiausiai nebekels didelių problemų sveikatos sistemai ir taps eiline peršalimo liga.
„Jeigu neatsiras naujų super štamų, tikėkimės, kad taip ir nebus, o tada kuo daugiau iš mūsų būsime įgiję imunitetą. Deja, bet būsime ir netekę nemažai žmonių, kurie bus paprasčiauisai neatlaikę šitos pandemijos pirmų bangų. Na, o toliau, kas yra tikimasi, kad virusas taps nebe pandeminiu, o endeminiu“, – galimą prognozę pateikė S. Čaplinskas.
Dėl omikron protrūkio pasaulyje gali strigti ir jau stringa kelionės, bet ne dėl to, kad šalys ribos iš kitų šalių atvykstančių piliečių srautą, o dėl sergančių aviakompanijų darbuotojų, nes lėktuvai su sergančiais pilotais arba be jų neskraido.
Visą reportažą pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
