Įmonės atstovai ginasi, kad dovanodami valstybės turtą elgiasi teisingai, tačiau politikai abejoja, ar monopolines paslaugas gyventojams teikianti bendrovė turi siekti išspausti didesnį pelną, o ne mažesnes sąskaitas žmonėms.
Niujorko „Times" skvere pernai spalį nušvito „Ignitis“ vardas su šios valstybės valdomos energetikos grupės vadovų laimingais veidais. Taip iškilmingai valstybinė įmonė įžengė į vertybinių popierių biržas. Tačiau net ir toks įvykis nepadarė įspūdžio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mykolui Majauskui.
„Esate dideli tarptautiniai bosai ir mūsų kaimo žaidimai jums gali pasirodyti nelabai įdomūs, tačiau priminsiu, kad 73 procentus įmonės akcijų valdo Finansų ministerija“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Ignitis grupės“ vadovus pasiaiškinti dėl sprendimo vadovus premijuoti įmonės akcijomis, kurių vertė – daugiau nei 200 tūkstančių eurų išsikvietė iš karto du Seimo komitetai. Sprendimą palaimino dar buvęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Pavyzdžiui, grupės vadovui, gaunančiam didesnę nei 6 tūkstančių mėnesinę algą į rankas, už pasiektus grupės tikslus po kelerių metų, galėtų atitekti akcijų, vertų 45 tūkstančių eurų. Parlamentarai ne tik kritikuoja tokį vadovų skatinimą, bet ir piktinasi, kad tai buvo padaryta nueinant valstiečių ir ateinant dešiniųjų vyriausybėms.
„Liūdna žinia ta, kad panašu, kad savo veiksmais iš tiesų prarandate tiek visuomenės, tiek svarbiausių valdžios institucijų pasitikėjimą, gera žinia, kad savo aktyviais veiksmais dar galite pabandyti jį susigrąžinti“, – pasakoja M. Majauskas.
Griežtą parlamentarų toną „Ignitis grupės“ vadovas bando sušvelninti padėkomis.
„Geri klausimai, ir labai sveikiname šį susirūpinimą ir dėkojame už abi žinias“, – teigia „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
„Jums nereikia sveikinti Seimo ir Seimo komiteto, mes atliekame parlamentinę kontrolę ir jūs čia atsakote į mūsų klausimus. Tęskite“, – kalbėjo M. Majauskas.
O ir atsakyti į klausimą kodėl reikia vadovams pažadėti vertingų įmonės akcijų, sekasi sunkiai.
„Ką daro „Ignitis grupė“, ji, iš tikrųjų, yra labai toli nuėjusi į vakarus, ir iš tikrųjų yra ne tik monopolinis verslas“, – sako D. Maikštėnas.
„Aš taip vaizdžiai pasakysiu, mes makaronus mėgstame matyti lėkštėje, o ne kitoje vietoje, gal pereikim tiesiai konkrečiai prie klausimo, tai yra vadovų premijavimas akcijomis, kodėl taip buvo padaryta?“, – klausia M. Majauskas.
„Tai yra geroji praktika, tai faktiškai turi visos listinguotos įmonės, į kurias mes aspiruojamės, pasižiūrime į visas listinguotas energetikos įmones Europoje, ar tai būtų Orsted, Enel, ar tai būtų EdF, ar panašiai, ir kai kurios iš jų yra valstybinės irgi įmonės. Investuotojai, paprastai į įmones, kurios neturi tokių skatinimo priemonių vadovams, labai labai atsainiai žiūri“, – pasakoja Stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Daubaras.
Tačiau įmonė kritikuojama, kad ji yra valstybinė ir jos pagrindinis tikslas turi būti gyventojams teikti kokybiškas paslaugas už mažiausią kainą, o ne siekti iš gyventojų išmelžti kuo daugiau pelno sau ir akcininkams. Jau šiemet buitiniams vartotojams elektros kaina padidėjo maždaug 5 procentais.
„Sistema yra skirta darbuotojams ir vadovams. Pradėta įgyvendinti nuo 9 vadovų, tiktai 9 vadovų, iš kurių daugiau negu pusė tų akcijų eina valdybos nariams, kurių kadencija baigiasi už 12 mėnesių, tai apie ilgalaikį skatinimą nėra ką kalbėti“, – teigia buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.
„Mes nustatome investicijų grąžos rodiklį, procentą, kuris yra skaičiuojamas nuo ilgalaikio turto bazės. Ką reiškia ilgalaikio turto bazė, tai yra visas ilgalaikis turtas, investicijos, tai iš tiesų kelia klausimų, kaip tas investicijų grąžos rodiklis ir gali būti padidintas, jis negali, tiktai turto vertė gali būti išauginama, arba gali būti atliekamos perteklinės investicijos, tai va čia yra tos rizikos“, – kalbėjo Energetikos reguliavimo tarybos pirmininkė Inga Žilienė.
„Tai yra Lietuvos flagmanas, listinguotas ir Nasdaq Vilniuje, ir Londono biržoje. Mes rodome pavyzdį, mes taikome gerąsias praktikas, tai sakyčiau tas pats paketo pritaikymas neturėtų net klausimų kelti, čia neturėtų būti net politinis klausimas“, – kalbėjo D. Daubaras.
„Jūs gal palikite tautos atstovybei, aukščiausiai demokratiškai rinktai valdžios institucijai nuspręsti kas yra politinis klausimas“, – sako M. Majauskas.
Ką daryti šioje situacijoje parlamentarai dar tarsis. Tačiau jau dabar kalbama, kad reikėtų tokią tvarką stabdyti.
„Komitetai abu galėtų kreiptis į Finansų ministrę, su siūlymu atšaukti tokį sprendimą, iki atskiro Seimo komitetų nutarimo, kaip elgtis su valstybės valdomomis įmonėmis. Jeigu komitetai tokios valios nenori išreikšti, ar neturi tokios politinės valios, tą padarys socialdemokratų frakcija atskiru kreipimusi“, – pasakoja Seimo narys Gintautas Paluckas.
„Vertinant šiandienos duomenimis, išties, Šapokos sprendimo dėl tų akcijų, kurios jau yra numatytos pagal dabartines opcionų sutartis, atšaukti, turbūt, nėra teisinių priemonių, nes tiesiog viskas buvo pasielgta pagal įstatymo raidę, buvo priimtas įstatymo pakeitimas, numatytos finansų ministro patvirtintos taisyklės“, – teigia Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Ignitis grupė“ du trečdalius pajamų gauna iš valstybės tarifais reguliuojamos veiklos. Pati įmonių grupė kol kas neišgali atskleisti visų tikslų, kuriuos įgyvendinus, vadovai sulauktų kelių šimtų tūkstančių eurų vertės akcijų.
