O Lietuvos vyriausybę skatina nepalikti gyventojams visos išlaidų naštos. Energetikos ministras Dainius Kreivys skelbia siekiantis, kad artėjantis šildymo sezonas nebūtų brangesnis už praėjusį, tačiau Energetikos agentūros vadovas ragina svarstyti, ar verta ir toliau kompensuoti energijos išlaidas pasiturintiems.
Į Lietuvą atvykusi energetikos eurokomisarė Kadri Simson perspėja Lietuvą bei kitas ES šalis ruoštis dar vienai sunkiai ir brangiai žiemai. Į Lietuvą atvykusi ir su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi eurokomisarė ragina apsirūpinti dujų atsargomis patiems ir prireikus būti pasiruošus jomis pasidalinti su kitomis ES šalimis, kad konfliktuojanti su Rusija bendrija saugiai peržiemotų net ir iš viso iš Rusijos negaudama dujų, jei ši nuspręstų nutraukti jų tiekimą.
„Mes šiemet susiduriame su trigubu iššūkiu. Tai ne tik įperkamumas, kai kainos yra aukštos, bet ir tiekimo saugumas bus labai svarbus mūsų darbotvarkėje. Ir, žinoma, kad ir ką mes pasirinktume, kad ir kokias alternatyvas priimtume, privalome turėti galvoje, kad taip pat vyksta pasaulinė klimato krizė“, – sako K. Simson.
Lietuva iš Rusijos jau nebeimportuoja nei dujų, nei naftos, nei elektros, tačiau Prezidentas Nausėda primena, kad Lietuvos elektros tinklai dar sujungti su Rusijos tinklais, o sinchronizacijos su Europos tinklais darbai dar gali užtrukti pusantrų metų. Todėl, anot prezidento, Energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos turi tapti strateginiu Europos Sąjungos tikslu, kad agresoriui nepaliktų jokių galimybių naudoti energetiką kaip politinėms manipuliacijoms.
Energetikos ministras Dainius Kreivys ramina, kad Klaipėdoje turėdama suskystintųjų dujų terminalą ir kaupdama dujų atsargas Latvijoje Inčukalnio saugykloje, Lietuva yra saugi – jau gyvena be rusiškų dujų ir, anot ministro, jų niekada nebeprireiks.
„Kalbant apie regioninį saugumą, Lietuva yra donorė saugumo, eksportuojame dujas į Suomiją, Latviją, Estiją. Jau veikia šiandien dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos, dujos teka abiem kryptimis“, – kalba D. Kreivys.
Visgi artėjanti žiema lietuviams, ko gero, nebus pigesnė nei praėjusi. Štai jau nuo kito mėnesio dujos buitiniams vartotojams vėl brangs iki 40 proc. ir kainuos beveik trigubai brangiau nei užpraeitą žiemą. Tai ypač jaučia tie, kas šildosi namus degindami dujas. Dėl artėjančios žiemos sąskaitų nerimauja ir Vilniaus šilumos tinklų klientai, kur „Igničiui“ iki šiol nepastačius biokuro deginimo katilo kogeneracinėje elektrinėje, šilumai gaminti bus deginamos dujos.
„Vyriausybėje turėjome visą eilę susitikimų su VŠT, „Ignitis“, reguliatoriumi. Ruošiamės, kad ši žiema nebūtų brangesnė negu praėjusi“, – tikina D. Kreivys.
Vyriausybė ir toliau kompensuoja dalį dujų tarifo gyventojams, o per praėjusį šildymo sezoną keturis mėnesius centriniam šildymui buvo panaikinusi PVM. Energetikos eurokomisarė ragina padėti gyventojams pakelti išbrangusios elektros ir dujų naštą.
„Šį šildymo sezoną mes patariame remti namų ūkius ir mažmeninius vartotojus ir pasiruošti pačiam blogiausiam scenarijui“, – sako K. Simson.
O Energetikos agentūros vadovas, buvęs Seimo narys Virgilijus Poderys vyriausybei ragina svarstyti naują kompensacijų mechanizmą ir paramai už dujas, šilumą, elektrą taikyti limitus – kompensacijas skirti tik už ribotą kiekį.
„Grįžtu prie to, ką EK yra pasiūliusi – taupymą, naudojimo efektyvumą. Turime palikti priemones, kurios mažintų norą vartoti. Kurie daug vartoja, pasiturintys, turi mokėti ekstra kainą. Taip yra Norvegijoje. Iki tam tikro dydžio kompensuojama visiems, o virš mokėkite rinkos kainą“, – sako V. Poderys.
Kaip artėjantį šildymo sezoną padės gyventojams susimokėti didžiules dujų ir centrinio šildymo sąskaitas, vyriausybė dar neatskleidžia, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė yra užsiminusi, kad rudenį gali tekti dar kartą peržiūrėti biudžetą, o su juos galbūt ir naujas antiinfliacines priemones.
