Aplinkosaugininkai ir bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai atsidarę nuotekų šulinius ima vandens mėginius. Šulinys yra įmonės „Smiltynės perkėla“ teritorijoje, mat būtent šalia šios vietos, vakar vakare žuvį gaudę meškeriotojai pastebėjo štai tokius vaizdus. Panašu, kad į Kuršių marias plūsta neaiškios kilmės teršalai.
„Šita visa medžiaga iš karto pasidalinom su aplinkos apsaugos departamento vadovybe sostinėje, nes po paskutinių tų visų didžiųjų skandalų, pas mus pasitikėjimo Klaipėdos vis dėlto biškutį dar trūksta. Sureagavo labai greitai, mano žiniomis valandos bėgyje ten atsirado aplinkosaugos darbuotojai ir ėmė tyrimus“, – sako klaipėdietis Michailas Andrijanovas.
Aplinkosaugininkai patys filmuoja kaip naktį ima mėginius iš teršalų sankaupos. Sako, neaiškios kilmės rudos drumzlės išplito 5 kvadratinių metrų plote.
Aplinkosaugininkai tiria įvairias teršalų kilmės versijas. Viena jų, jog nuotekos pasklido iš štai šio, nuolat čia švartuojamo laivo „Banga“. Taip pat pradėjo neplaninį netoli teršalų sankaupos įsikūrusios bedrovės „Grigeo Klaipėda“ patikrinimą.
„Kurio metu yra siekiama nustatyti kaip bendrovė tvarko nuotekas. Ir patikrinti viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, dėl galimai, pabrėžiu – galimai, į Kuršių marias iškleidžiamų nuotekų. Pirmiausia tikrinamos sklendės, kurios buvo užplombuotos 2020 metų sausio mėnesį. Tas plombavimas skirtas, kad be Aplinkos apsaugos departamento žinios įmonė negalėtų eksploatuoti nuotekų vamzdyno iki Dumpių valymo įrenginių“, – pasakoja Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Jurgius Kazlauskas.
Aplinkosaugininkai tiria ir bendrovę „Klaipėdos vanduo“. Esą realiausia versija, anot specialistų, jog teršalai ištekėjo iš šios įmonės lietaus nuotekų vamzdžio. Mat net šiandien galim matyti į marias tekančias drumzles. Tiesa, ne tokiu srautu kaip naktį. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ pripažįsta, jog šioje vietoje į marias, per jų eksploatuojamą vamzdį teka išvalytos paviršinės nuotekos. Tad ir patys ėmėsi tyrimo, kas čia plūstelėjo.
„Laboratorija yra paėmusi mėginius, tai kažkokio specifinio kvapo tikrai nėra, tai pagal spalvą ir konsistenciją gali būti, kad tai yra smėlis, molis, bet kol kas dar negalime atsakyti tiksliai. Ten nėra azoto ir fosforo, tai reiškia, nėra buitinių nuotekų pėdsakų“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Bendrovės atstovams pavyko atsekti, jog teršalai į valymo įrenginius, kurie nepajėgė susitvarkyti su tokios tankios koncentracijos nuosėdomis ir juos išleido į marias, atitekėjo iš štai šios Dubysos gatvės Klaipėdoje. Čia veikia daugybė įmonių, tad gali būti, jog viena jų vandeniu valė savo teritoriją ir visas toks mišinys subėgo per lietaus nuotekų šulinius.
„Mūsų tinklų tarnybos specialistai yra išvykę šiuo metu į vietą, būtent Dubysos gatvėje tikrina įvadus ir ieškosime. Nes tos dalelės, tie teršalai yra sėslūs ir tikimės rasti pėdsakus ir galbūt galėsime plačiau atsakyti iš kur jie galėjo atsirasti“, – kalbėjo B. Jonikas.
Vis dėlto, meškeriotojai pasakoja, kad šioje vietoje teršalus mato gan dažnai ir jau eilę metų.
„Ten žvejojantys žmonės sako, kad tokia tarša ten nuolat būna ir praktiškai kai pradėjau domėtis šia tema, sako, kad nuo 2013-ųjų metų kasdien pilamos kasdien“, – sako M. Andrijanovas.
„Į paviršines nuotekas būna įvairaus tipo įvairaus tipo teršalų pastebėta, tai ko gero nėra tipinė ar specifinė kažkuo situacija. Į paviršines nuotekas gali patekti daug, būna ir naftos pėdsakų ir įvairių kitų“, – pasakoja B. Jonikas.
Aplinkosaugininkai tikina, jog pirmines išvadas, kas plūstelėjo šį kartą, paskelbs artimiausiomis dienomis.
