Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai. Šiandien jie paleidžiami į Baltijos jūrą. Ruonių baseinai jau be vandens, o muziejaus darbuotojai juos tinklais, atsargiai, vieną po kito kelia į traktoriuko priekabą.
Muziejininkai juokauja, kad ruoniai į laivę keliaus prabangiai, karietoje.
Traktoriukas su ruoniais artėja prie Baltijos jūros. Į jos bangas per kelis kartus muziejaus darbuotojai išleidžia 12 ruoniukų iš 21 esančio muziejuje.
„Kiti dar nėra priaugę reikiamo svorio. Sveria tik po 30 kilogramų, po 25 kilogramus. Šiaip jie visi labai gerai ėda, bet trūksta svorio, kad paleistume į jūrą“, – sako biologas Arūnas Grušas.
Ruonės savo jauniklius į gyvenimą išleidžia, kai šie sveria apie 40–50 kilogramų. Tiek sveria ir muziejuje sustiprėję ruoniukai. Vis dėlto, jūros gyventojai nerimauja, jų prižiūrėtojai taip pat.
„Visada graudu šiek tiek. Palydėti ir galvoti apie tai, kaip jiems ten seksis. Ar įgijo tuos įgūdžius laisvam gyvenimui jūroje, ar išmoko gaudyti žuvį, ar susiorientuos“, – pasakoja Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Tačiau vos biologai atidaro priekabą, nerimas išsisklaido. Vienas po kito Dziegorelis, Kurdupelis, Kvietka bei Žebelė keliauja į bangas.
Ruoniukus išlydi ir negausus būrys klaipėdiečių. Žmonės su jauduliu stebi ruonių kelionę į laisvę:
„Labai kažkaip graudu buvo juos čia paleisti. Nežinau, kaip jiems čia seksis, nes matom, kad grįžinėja. Bet šiaip įspūdis labai geras. Toks labai širdį suspaudė. Į laisvę paleidom, kad tiktai jiems būtų viskas sėkmingai.“
„Labai džiugu, kad šiandien geras oras ir pavyko juos paleisti. Tik sėkmės galime palinkėti.“
O sėkmės jiems tikrai prireiks. Ruoniai grįžta į teritoriją, iš kurios muziejininkų globon ir pateko. Išsekę, sužaloti ir perlysę. Tik ką gimę ruoniukai sveria 14 kilogramų, o vienas iš bangų išmestų mažylių svėrė tik dešimt. Biologai kategoriški – dėl to kalti žmonės.
„Mes sugadinome Baltijos jūrą. Mes atėmėm iš jų žuvį. Baltijos jūroje jau 80 procentų žuvų resursų yra sunaikinta. Mes šildome gamtą ir nebėra ledo. Didžioji dalis motinų gimdydavo ant ledo ir dabar kai jo nėra, didžiulės koncentracijos yra mažose salose ten didžiulės peštynės, barniai, stresai. O motina juos prižiūri tik 15–20 dienų. Tada ji turi palikti savo vaiką, nes neišgyvens pati“, – teigia A. Grušas.
Tad ir plūsta bangų išmesti neišmaitinti ruoniukai biologams į rankas. Per trisdešimt metų taip muziejaus darbuotojai išgelbėjo jau pusantro šimto ruoniukų.
„Greičiausiai jie atklysta iš Estijos. Iš Saremos salos, ten daug mažų salelių. Iš ten ir ateina. Ten pagrindinė jų buveinė“, – kalbėjo A. Grušas.
Sustiprėjusius ruoniukus muziejininkai išleidžia kasmet. Pernai žinduoliai į bangas nėrė su siųstuvais – biologai stebėjo, kur jie keliauja paleisti į laisvę. Du pasuko Latvijos, o vienas Karaliaučiaus link.
Šiemet siųstuvų biologai nebesegė – muziejininkų prašymas juos nupirkti dingo Aplinkos ministerijos stalčiuose. Tad koks bus šių ruonių likimas, nesužinosime.
