Žmonės skuba susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. Mokesčių inspekcija sulaukė apie 3,5 tūkstančio pranešimų apie patirtas išlaidas remontuojant automobilį, būstą ar samdant auklę. Populiariausi kol kas yra automobilių remonto darbai. Apie patirtas išlaidas remontuojant automobilį pranešė daugiau kaip 2,6 tūkst. gyventojų.
Susigrąžinti pinigus skuba ir tie, kurie remontavo būstą – beveik 700 žmonių pateikė kvitus ir čekius. Kol kas vangiausi yra gyventojai, kurie samdosi aukles.
„Nepriklausomai nuo to, kiek asmenys yra patyrę išlaidų, lubos yra visiems vienodos – 2000 eurų. Dėl to ta suma, kuri yra virš, ji nevertinama ir vertinama tik iki 2000. Šiuo metu, jei atliktume preliminarius skaičiavimus, mokesčių mokėtojams grįžtų apie 200 tūkstančių eurų“, – sako departamento direktorė Rasa Virvilienė.
Tiesa, pasitaiko ir kuriozinių situacijų, kai gyventojai pinigus nori susigrąžinti ir už tas paslaugas, kurioms lengvatos nėra taikomos.
„Asmenys, neprideda dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, prideda netinkamus dokumentus. Arba pati didžiausia klaida – įtraukia ne tik paslaugas, remonto darbus, tačiau ir išlaidas detalėms, dažams, techninius kasmetinius aptarnavimus, kas yra negalima, ir todėl šie prašymai su trūkumais grąžinami ištaisyti ir papildyti“, – pasakoja R. Virvilienė.
O Finansų ministerija jau nuo kitų metų užsimojo panaikinti populiariausius verslo liudijimus – esą taip bus kovojama su šešėline ekonomika.
Norima, kad automobilių remontininkai, statybų darbų vykdytojai ir auklės dirbtų pagal individualią veiklą ir susimokėtų mokesčius metams pasibaigus nuo gauto pelno – esą taip bus siekiama pažaboti tuos, kurie dirba šešėlyje.
„Mokestis šiuo metu pagal individualios veiklos taisykles svyruoja nuo 5 iki 15 procentų. Tai jeigu, pelnas yra iki 20 tūkstančių eurų, tai tas mokestis yra 5 procentai, sutikime, jisai nėra didelis“, – teigia finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.
Tuo tarpu jau daugiau nei dešimtmetį pagal verslo liudijimą dirbantis automobilių remontininkas Genrikas nustebo, mat jis pirmąkart išgirdo apie valdžios norą naikinti verslo liudijimus. Vyras tvirtina, kad jam dabar reikės pertvarkyti visą veiklą, vesti buhalteriją, skaičiuoti pajamas, o tai bus papildomas laikas ir pinigai – dėl to esą nereikia stebėtis, kad brangs ir paslaugos.
„O dar jeigu visą buhalteriją reikės peržiūrėti, gal tada buhalterio kokio ieškoti. Nes kas norės ten sėdėti, galvoti, ieškoti. Greičiausiai brangs ir mes tada kelsime kainą“, – kalbėjo remontininkas Genrikas.
Kai kurie ekspertai tokius ministerijos užmojus vadina primityviu pasipinigavimu. Mat lėtėjant ekonomikai, smulkūs verslininkai greičiausiai pasitrauks į šešėlį, užuot dirbę skaidriai.
„Gali būti taip, kad ekonomikos augimas sulėtės, tada tie žmonės dar giliau įlįs į šešėlį. Kitas dalykas – kaip tai atsilieps paslaugų kainoms. Jeigu jiems mokesčių našta išaugs, tikėtina, kad jie tą perkels į paslaugų kainą“, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė.
Finansų ministerija pripažįsta, kad tiems, kurių pelnas yra pakankamai didelis, finansinė našta taip pat padidės. Tačiau, pasak ministerijos, siekiama, kad tas mokestis visoms verslo sritims būtų vienodas.
„Tokiu atveju, gali būti taip, kad mokestis iš tiesų išaugtų. Bet jis būtų toks, kokį moka visos kitos verslo sritys“, – pasakoja D. Brasiūnaitė.
Finansų ministerijos skaičiavimais, panaikinus šiuos verslo liudijimus, biudžetas pasipildytų penkiais milijonais eurų.
Nepaisant verslo liudijimų naikinimo, gyventojų pajamų lengvata toliau išlieka. Pasinaudoti lengvata ir susigrąžinti mokesčius gyventojai galės iki gegužės 1 dienos.
