Sostinėje šienavimo sezono įkarštis. Savivaldybės pasamdytos įmonės mieste stengiasi žolę nupjauti kartą per 3-is, 4-ias savaites. Tačiau ne visur. Vilniaus mieste atsiranda vis daugiau štai tokių specialiai išskirtų zonų, kur veja šienaujama rečiau, pjaunama vieną, du kartus per visą šiltąjį metų sezoną. Žolę miesto valdžia čia augina specialiai.
Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius teigia: „Plotai, kur žolė paliekama augti ilgesniam laikui ir nešienaujama taip tvarkingai, kaip visame mieste. Žiūrima, kokie yra metai, šilti, drėgni, kaip žolė auga, tai pirmas šienavimas yra numatomas nuo liepos mėnesio, antras šienavimas po rugsėjo pirmos dienos.“
Savivaldybė aukštoms vešlioms miesto pievoms stengiasi parinkti tokias vietas, kur žmonės vaikšto rečiausiai: skiriamąsias kelių juostas, upės šlaitus, tačiau zonų, kur auginama aukšta žolė, galima rasti ir skveruose, maudynių vietų apylinkėse. Žolės savivaldybė nepjauna dėl grožio ir praktinės naudos.
„Yra tokių vietų, kur galima tiesiog vizualiai pasižiūrėti, tų pievų, natūralių pievų spalvomis, kurios atsiverčia po Joninių, kai pradeda jos žibėti, gamtai ir grožėjimuisi“, – sako G. Runovičius.
Lietuvos gamtos draugijos prezidentas Ričardas Skorupskas teigia: „Augdamas žolynas ir nešienautas jis geriau įsisavina vandenį, vėsinamąją įtaką turi mikroklimatui. Mes turime labai daug mieste kietų paviršių, kurie ypatingai karštu metu didina karščio salo efektą, temperatūra mieste kokiais 7-iais laipsniais didesnė nei užmiesčio teritorijoje.“
Anot R. Skorupsko, aukštas pievas augina ir užsienio didmiesčiai: „Galite nuvažiuoti į kaimyninę Lenkiją, ten pamatysite miestų, kurie šitą idėją, šituos klausimus jau seniai sprendžia, didžioji dalis miesto žaliųjų erdvių yra nešienaujamos, būtent tais aplinkos kokybės gerinimo tikslais.“
Tokią savivaldybės logiką supranta ne visi miesto gyventojai.
„Miestas negali tapti tokiu stichiškai sužėlusiu mišku arba bruzgynais, turi būti balansas pagautas“, – sako gyventojas.
„Erkių pavojus, man tas užkliūva. Gal vis dėlto tvarkingiau atrodytų, jei būtų nukirpta žolė“, – teigia kitas.
Vilniečiai teisūs. Anot visuomenės sveikatos specialistų, ten kur aukštos pievos, neišvengiamai apsigyvena erkės, kurios platina encefalitą, Laimo ligą, o keturkojus užkrečia babezioze.
Visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė Milda Žygutienė teigia: „Nesuderinami du dalykai. Aukšta žolė, ir kad nebūtų erkių. Aišku, jeigu mes kalbame apie transporto juostą, salelę arba šalia transporto juostos krantinę, gal galima palikti edukaciniais tikslais ir kitais tikslais tą aukštą žolę, bet tikrai nereikėtų piktnaudžiauti.“
Pernai sostinėje buvo fiksuoti 29 atvejai erkinio encefalito, virš 1000-čio Laimo ligos atvejų.
„Vilniaus mieste šį pavasarį mes pabandėme pasižiūrėti erkių skaitlingumą tose vietose prie pliažų, poilsio zonų, turiu pasakyti, kad mes visur surinkom erkes, nedidelė gausa, bet jų buvo. Renkant erkes mes visada matėme arba per žvilgsnį besiilsinčius žmones išsirengusius, arba gyvenamą namą“, – sako M. Žygutienė.
Vilniaus miesto savivaldybė neatmeta galimybės, kad kitais metais rečiau šienaujamų pievų sostinėje gali daugėti.
