Sėklų parduotuvėse sostinėje jau sukasi ir medicininių kaukių verslas. Vieną lenkišką medicininę kaukę čia galima įsigyti už 1,5 euro, nors prieš pirkimo maniją panaši kaukė tekainavo 10 eurocentų. Ir tokių vietų sostinėje ne viena. Nuo virusų neapsaugančių paprasčiausių medicininių kaukių galima nusipirkti net ir kebabinėse.
Dešimteriopai didesnės kainos žmonių neatbaido. Be to, gyventojai neklauso ir kitų medikų patarimų – dažnai perdėtai reaguoja į kiekvieną sveikatos sutrikimą. Be reikalo vaikštinėja po sveikatos priežiūros įstaigas, kviečiasi greitąją pagalbą.
„Greitąją pagalbą reikia kviestis tuo metu, jeigu su sveikata kažkas tai negerai pasidaro, žmogus ar sukarščiavo ar pajuto simptomus, buvo židiny. Tada taip, bet šiaip žmonėms, jeigu yra visokių klausimų, tai nepulti greitosios kviesti ir kažkur važiuoti, bet pasitarti pirmiausia prieš tai. Nevaldomų srautų kol kas nėra nėra, jie yra valdomi“, – sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Vyriausybė iš savo rezervo trečiadienį skyrė daugiau nei 300 tūkst. eurų koronaviruso išlaidoms. Didžiausia dalis šių pinigų atiteks Nacionalinio visuomenės sveikatos centro laboratorijai, kuri šiuo metu tiria gyventojų mėginius. Likusi suma skirta oro uoste vykstančiai keleivių patikrai, dezinfekcinėms priemonėms, termovizoriams.
Anot premjero Sauliaus Skvernelio, kol kas sunku prognozuoti, kiek valstybei gali kainuoti kova su koronavirusu.
„Šiandien tos priemonės skirtos, kad būtų galima kokybiškai ir greitai atlikti tyrimus ir regentų klausimai sprendžiami. Apsaugos priemonėms poreikiai dar yra. Jeigu situacija bus tokia, kokia yra dabar, tai yra viena, jeigu mes turėsime protrūkį ir Lietuvoje ir kitose valstybėse, tai bus kiti poreikiai“, – pasakoja S. Skvernelis.
Gydytojai gyventojams primena, kad panikuoti dėl kiekvieno sukosėjimo nėra prasmės. Esą ieškoti pagalbos reikia tik tiems, kurie grįžo iš Kinijos ar Šiaurės Italijos ir kurie jaučia ne vieną, o kelis galimo užkrato simptomus.
„Pirmas simptomas tai karščiavimas, ir plius dar vienas iš trijų. Tai būtų kosulys, taip pat apsunkintas kvėpavimas, ir taip pat gali dar būti dusulys“, – teigia gydytojas infektologas Arvydas Ambrozaitis.
„Absoliuti dauguma žmonių karščiuoja. Be karščiavimo liga galima, dažniausiai taip atsitinka sunkiems, seniems žmonėms“, – kalbėjo Kauno klinikinės ligoninės atstovė Auksė Mickienė.
Tik atitinkant visus kriterijus vertėtų susirūpinti ir išsitirti dėl koronaviruso.
„Gydytojas turėtų nuspręsti, kada reikėtų vis tik tai imti tyrimą ir kokie tyrimai yra labiau panašūs į koronavirusinę ligą. O kokie nusiskundimai daugiau panašūs į gripą, nes gripo metu dažniau būna sloga“, – sako A. Ambrozaitis.
„Maždaug apie 75 procentai perserga lengvai, lengva į gripą panašia liga ir sunkesnė ligos forma, o tai yra plaučių uždegimas, jis pasireiškia, maždaug apie 25-iems procentams atvejų, tai būtų tokia pirmoji žinutė ir jeigu atsiranda tas sunkesnis plaučių uždegimas, tai tada jis gali būti arba vidutinio sunkumo, arba tikrai labai sunkus“, – pasakoja A. Mickienė.
Gydytojai labiausiai dėmesį kreipia į dusulį, tai esą vienas pavojingiausių simptomų:
„Dusulys tai jau yra pačiam žmogui toks simptomas, kada turėtų sunerimti, nes tai gali būti plaučių pažeidimo simptomas, o medikai mes ir apsibrėšime tuos labai akivaizdžius kriterijus. Kuomet atvažiavę greitosios pagalbos specialistai pamatuos saturaciją, kitaip – kraujo įsotinimą deguonimi. Pagal tą reikšmę, tai bus pagrindinis kriterijus, kuris leis įvertinti, kokia žmogaus būklė.“
Beje, panašiems virusams būdingas ir viduriavimas. Anot gydytojų, virškinimo sistemos, žarnyno problemos nėra koronaviruso vizitinė kortelė. Gydytojai taip pat pastebi, kad naujausi ligos atvejai šiek tiek keičia viruso mirtingumo statistiką. Jei anksčiau skelbta, kad nuo koronaviruso sukeltų komplikacijų miršta 2 žmonės iš 100, daugėja įrodymų, kad virusas nėra toks mirtinas.
„Paskutinių tyrimų apibendrinimai rodo, ligos istorijų analizė rodo, kad tas mirtingumas sudaro tik vieną procentą. Ne 2 procentai, tik 1-as procentas, bet tai žymiai daugiau negu gripo, nes gripo mirtingumo mirtingumas 10 kartų mažesnis, 0,1 proc, bet nuo gripo miršta daugiau žmonių, nes daugiau serga, pavyzdžiui, paraitais metais nuo gripo mirė 26 žmonės, bet jokio triukšmo Lietuvoje nebuvo“, – teigia A. Ambrozaitis.
Kovo 4-osios 11-os valandos duomenimis, Lietuvoje dėl koronaviruso iš viso stebimas 4981 asmuo, Nacionalinė laboratorija iš viso atliko 226 tyrimus dėl įtariamo koronaviruso, laukiama 1 mėginio rezultatų, kol kas pasitvirtino tik vienas užkrato atvejis Šiauliuose.
