O važinėjantys tarp Vilniaus ir Kauno nuo rytdienos jau gali spustelėti greičio pedalą – iki 130 kilometrų per valandą, ši atkarpa tampa automagistrale. Prieš vidurdienį naujuoju tiltu per Nerį ties Kaunu pajuda pirmieji automobiliai. Ir nepraėjus nė valandai jau fiksuojama pirmoji avarija – lengvasis automobilis atsitrenkia į sunkvežimį.
„Reikėtų visiems vairuotojams būt atidesniems, nes keičiasi eismo organizavimas, tiltas bus naudojamas vietiniam susisiekimui – tiems žmonėms, kurie vyksta nuo Vilniaus pusės į gyvenamąsias teritorijas, logistikos centrus ar komercinius objektus“, – aiškina automobilių kelių direkcijos vadovas Remigijus Lipkevičius.
Kaip išganymo šios eismo arterijos laukę važiuojantieji čia piko metu viliasi, kad nebereiks kamuotis kone kasdien nusidriekiančiose kilometrinėse spūstyse:
„Važiuojam palengva viens paskui kitą, dar atsimušt bijom, jau reikia tas spūstis derint, laiką ar ką pasirinkt…“
„Aš gudrauju, važiuoju per Raudondvario plentą, per Babtus tada, nes dvi valandas stovėt neapsimoka, ir kuro deginimas, ir gamtos teršimas.“
„Ties Kleboniškiu. Tenka kentėt ir laukt geresnių laikų.“
O jų reiks laukti dar ne vienerius metus – atsikvėpti keliautojai galės negreit.
„Deja, dar nuo spūsčių ir kamščių Lietuvos neišlaisvinsime, nes pradėsim Meškinio vidurinį tiltą tvarkyt, kai jį sutvarkysim, reiks dar vieną tvarkyt“, – kalba susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vien šio naujojo tilto statyba jau atsiėjo per 32 milijonus eurų, jį statant žuvo darbininkas, daug iššūkių kėlė ir gamta.
„Teritorijoje, tai tam tikru metu nebuvo galima atlikti darbų. Kitas dalykas – pavasario potvynis, kada buvo ledonešis reikėjo stebėt aplinką ir dienos metu, ir nakties metu, kad nepradėtų tvenktis, kilti vanduo“, – sako „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Planuojama, kad visas Islandijos plento transporto mazgas – tiltai, viadukai, kelių danga bus sutvarkyta iki 2027-ųjų. Čia intensyviausias eismas Lietuvoje.
„Per parą praktiškai 80 tūkstančių automobilių – tai nežinau vietos Lietuvoje, kur tas eismo intensyvumas galėtų būti didesnis“, – teigia M. Skuodis.
Ir jei ties Kaunu skubantieji į Klaipėdos pusę dar kelerius metus turės apsišarvuoti kantrybe, tai štai važinėjantys tarp Vilniaus ir Kauno nuo balandžio pirmosios šiltuoju metų laiku jau galės spustelėti greičio pedalą iki 130 kilometrų per valandą. Ši atkarpa oficialiai tampa automagistrale.
Gyventojai džiaugiasi tokiais pokyčiais:
„Jau seniai reikėjo, čia kažkoks košmaras buvo.“
„Normalios mašinos važiuoja 100 km/h, nesijaučia visiškai, tai 130 – gerai.“
„Mano galva, 110 užtenka, nes jei taip didins tą greitį, tai ir begalvių daugiau atsiras.“
„Norisi, kad kuo greičiau, nes laikas, kaip sakoma, pinigai, tai kuo greičiau išsprendi klausimus, tuo geriau.“
Kad greitkelis Vilnius – Kaunas atitiktų automagistralės reikalavimus, išleisti beveik 48 milijonai eurų. Kelyje įrengtos saugios pėsčiųjų perėjos, viadukai, panaikinti itin avaringi kairieji posūkiai.
