Perpildyti sostinės daugiabučių kiemai vietos gyventojų jau nestebina. Tiek dieną, tiek vakare po darbo vilniečiai automobilius stato visur: ne tik stovėjimo aikštelėse, bet ir pievose, šalia medžių, vaikų žaidimo aikštelių, ant šaligatvių, mat automobiliai kiemuose nebetelpa.
„Atsiranda taip, kad atvažiuoja pastato. Aha nėra kur pravažiuoti, tarp medžių tiesiai, kelias koks išvažinėtas“, – sako gyventojas.
„Niekas čia netelpa, kadangi bute trečioje laiptinėje, trys viename bute. Po du, po tris automobilius turi. Tai kur gali tilpti“, – sako kitas.
Jei ši idėja virs realybe, mokėti privalėtų daugiabučių kiemų svečiai. Butų savininkai galėtų kieme nemokamai laikyti vieną automobilį. Už antrą transporto priemonę tektų ploti 5 eurų mėnesinį mokestį. Už trečią ir paskesnius automobilius būtų savininkams reikėtų mokėti arba 30 euro centų už valandą, arba 25 eurus per mėnesį.
„Mes norime pirma atlaisvinti kiemus nuo nereikalingų automobilių, palikti gyventojams pasistatyti nemokamai realiai, ne teoriškai, o realiai“, – sako R. Šimašius.
Savivaldybė kurios valdžia nekartą mažino parkingo vietų reikalavimus prie daugiabučių statybininkams, viliasi, kad stovėjimo mokestis sumažins ir apleistų automobilių skaičių daugiabučių kiemuose.
„Žiemą labai iliustratyvu, kai savaitę po snygio, galima pamatyti, kiek automobilių yra užsnigta ir nenaudojama, kai kuriuose vietose būna apie 15 procentų“, – sako R. Šimašius.
Vietos valdžia skuba raminti gyventojus: per vieną naktį visi sostinės kiemai netaps apmokestinti. Jei miesto taryba sėkmingai patvirtins Šimašiaus planus, vasaros gale, rudens pradžioje savivaldybė kvies gyventojus ir juos vienijančias bendrijas savanoriškai kreiptis į savivaldybę, teikti prašymus. Atnaujintas mokamas parkavimo vietas pagrindinėse gatvėse ir nedideliuose skersgatviuose tarp daugiabučių savivaldybė įrengtų savo lėšomis.
„Susisiekimo paslaugos“ atstovas Jonas Damidavičius sako: „Ši gyventojų automobilių stovėjimo zona būtų įvesta tik ten, kur atsiras poreikis patiems. Kuo daugiau kvartale gyventojų teiks tas paraiškas, tuo didesnė tikimybė, kad čia ir ateisime sutvarkyti tos teritorijos.“
Savivaldybė taip siūlo gyventojams prisijungti prie Kaimynijų programos, patiems išsinuomoti sklypą, tapti kiemo šeimininkais ir patiems spręsti, kaip organizuoti automobilių stovėjimą šalia namų. Šią idėją kritikuoja Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas, pasak kurio, ne gyventojai, o miestas turi rūpintis stovėjimo paslaugomis.
„Apsitverkite kiemą ir tada galėsite ten tvarkytis patys, kaip norite. Savivaldybė pati nuo savęs nustumia tą funkciją, kad ji turi tą miestą planuoti. Gyventojai negali turėti tiek kompetencijų, kad patys išspręstų, kaip tai sutvarkyti, savivaldybėje tam yra urbanistai, architektai, jie turi sugalvoti, kaip tą padaryti, ir nesakyti, kad gyventojai turi mūsų prašyti, o turi aiškiai pasakyti, jeigu matome problemą, jos sprendimo būdas ir toksai ir žiūrime, ar veikia“, – sako E. Kriščiūnas.
Naujas mokestis gali sukelti įvairiausių problemų. Jei viename kieme stovėjimo paslauga taps mokama, o kitame liks nemokama, automobilius gyventojai pradės grūsti prie jau perpildytų kaimyninių daugiabučių.
Anot Lietuvos pėsčiųjų asociacijos, labai svarbu, kad savivaldybė tinkamai išnaudotų jau esamus išasfaltuotus žemės plotus, prekybos centrų apylinkes, arba štai tokias apleistas stovėjimo aikšteles.
„Reikia iš pradžių susitvarkyti su tomis vietomis, kurių turi pakankamai, bent pasidaryti, kad būtų išnaudojami išasfaltuoti plotai“, – sako E. Kriščiūnas.
R. Šimašius teigia: „Priėmėm sprendimą, kad nuo kitų metų, jeigu prekybos centrai turi didelę parkavimo aikštelę, ir jeigu ji yra kažkuriuo metu uždaryta, už adekvačią kainą neįsileidžiami kiti žmonės, tai mokamas padidintas nekilnojamo turto mokestis.“
Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atlikta analizė rodo, kad daugiau kaip 18 tūkstančių automobilių Vilniuje vakarais stovi neleistinose vietose.
