Uždaryti medicinos punktą esantį Kėdainių rajono pakraštyje pasiūlė pirminės sveikatos priežiūros centro vadovai, esą toks padalinys nenaudingas – o ir kitas veikia už penkių kilometrų.
„Mes siūlėm tą daryti, nes tai neracionalu. Nes nepilni du šimtai gyventojų, už 5 km yra dar vienas punktas – Truskavos“, – sako centro direktorė Audronė Rimkevičienė.
Petkūnų slaugytojos esą atleisti nežada, bet kaip ir kur ji tada dirbtų – nežinia.
Sužinoję, kad punkto gali nelikti – sukilo vietiniai gyventojai. Nes bendruomenės slaugytoja jiems gelbsti ne tik oficialiomis darbo valandoms, bet ir naktimis, ar išeiginėmis dienomis. Kaime daug senjorų, tad būtinoji medicininė pagalba jiems dažnai reikalinga.
„Kaip reikia, nubėgu ir mamą turiu 94 metų, tai jai dažnai reikia, ir kada kreipsies, niekad nebus atsakyta – čia jau mūsų pirmoji pagalba“, – pasakoja gyventoja Alma Gustienė.
„Ir šeštadienį, ir sekmadienį, ir per šventes dirba. Aš čia va gyvenu ir per langą jau matau naktį dega šviesa, – reiškia dirba, pirmą valandą, antrą valandą nakties“, – teigia gyventojas Stanislovas Mašalka.
„Ir tas autobusas ateina retai, matot, kelias prastas dar mūsų. O tiems žmonėms nuvažiuot… tai mes ką turim, tai turim, tuo norim naudotis, kol sutinka felčerė dirbt“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė Elena Banevičienė.
Situacija paradoksali – Damoklo kardas pakibo virš punkto, kurio išlaikymas darbdaviams nieko nekainuoja. Punktas veikia slaugytojos privačiame name, ji už patalpų nuomą pinigų negauna, jau keleri metai šildymo, elektros bei vandens kaštai taip pat gula ant moters pečių. Pati Petkūnų medicinos punkto darbuotoja kuklinasi. Slaugytoja sako prieš kelerius metus dar gaudavusi kompensaciją elektrai ir šildymui, kai daugiau nebesulaukė ir neprašė. Moteris nusiteikusi dirbti, kiek jėgos leis, nes jos licencija dar galioja pustrečių metų.
„Medicinoj visi skundžiasi, kad trūksta lėšų, tai aš taip ir įsivaizduotuoju, gyventojų mažėja, Ligonių kasų išmokos irgi mažėja, tam pirminės sveikatos priežiūros centrui, tai gal nėra iš ko, iš ko ten reikalausi“, – sako bendruomenės slaugytoja Vanda Šimanskienė.
Petkūnuose slaugytoja pati remontuoja ir tvarko patalpas, kad gautų higienos pasą. O štai išties nebeveikiančiai įstaigai kitame Miegėnų kaime iš to paties Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro biudžeto kelerius metus atseikėjama metinė 800 eurų nuoma. Situacija absurdiška.
„Reikėtų padaryt ir finansinį auditą, įvertinant iš tikrųjų, keista, kur nueina pinigai, kurie sumokam už neveikiantį punktą, o norima uždaryti veikiantį“, – pasakoja Seimo narys Darius Kaminskas.
Alga šios slaugytojos nedidelė, nesiekia ir 150 eurų, mat gyventojų kaime mažai vos apie 200, tad susidaro tik ketvirtis etato. Į iškvietimus vyksta savo automobiliu ir kurą pila už savus pinigus. Kėdainių valdžia sako pradėjusi analizuoti dokumentus ir juose atranda daug šokiruojančių detalių.
„Galbūt ta situacija tokia kilus dėl pertvarkos, kuri 2014 metais buvo, kai visos ambulatorijos ir kartu medicinos punktai prijungti prie pirminės sveikatos priežiūros centro – gal ten sutartys, kur pasimetusios, nes mes radom tik 2000 metų sutartį su tuo punktu kaip panaudos“, – teigia Kėdainių rajono vicemeras Paulius Aukštikalnis.
Valdininkai tikina, kad Petkūnų medicinos punkto kol kas neuždarinės. Mat svarbu, kad medicinos paslaugas žmonės gautų kuo arčiau namų. Ši kuriozinė situacija paskatino Kėdainių valdžią pasidomėti, kaip gyvuoja kitos ambulatorijos ir medicinos punktai. Ar jie reikalingi, sprendimus žadama priimti tik pasitarus su bendruomene.
