Nors tuomet daugybė žmonių apimti emocijų skelbė įmonei boikotą, tačiau emocijos pasimiršo ir įmonės pardavimai maksimalūs. Tam įtaką turėjo ir pandemija.
Įmonės „Grigeo Klaipėda“ pavadinimas kone visiems klaipėdiečiams ir daliai kitų Lietuvos gyventojų asocijuojasi su prieš 1,5 metų prokuratūros paviešinta žinia, kad ši bendrovė ne vienerius metus leido teršalus į Kuršių marias. Tačiau prokurorai vis dar neskelbia ikiteisminio tyrimo pabaigos, nors jau aišku, kad byloje įtariami 14 fizinių asmenų, kurie yra buvę ar esami įmonės darbuotojai.
Ieškinys dėl gamtai padarytos turtinės žalos atlyginimo siekia daugiau nei 48 milijonus eurų. Tačiau akcinę bendrovę „Grigeo Klaipėda“ jungianti „Grigeo“ ir toliau klesti.
„Na, kaip pavyzdys – prieš visas krizes, kurias patyrė ši įmonė, 2019 metais akcijų kaina siekė apie 70 centų, šiai dienai ji pasiekė beveik vieną eurą, kas reiškia, kad akcijų kaina pasistiebė beveik 50 procentų aukščiau nei buvo prieš šios įmonės išbandymus, kuriuos ji patyrė dėl ekologijos krizės“, – sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Po „Grigeo Klaipėda“ skandalo, marių tarša pasipiktinę tautiečiai ragino nepirkti įmonės „Grigeo“ produkcijos – tualetinio popieriaus ar vienkartinių servetėlių. Kiti garsiai, ypač „Facebook" skelbė boikotą. Tačiau emocijos greit nuslūgo, o „Grigeo“ boikotų nė nepajuto. Žmonės sako, kad į Lietuvą atėjęs koronovirusas „Grigeo“ buvo į naudą. Panikos apimti tautiečiai pamiršo Kuršių marių taršą ir ėmė šluoti tualetinį popierių. Taip pat ir gamintą „Grigeo“. Boikotai greit baigėsi. Štai, ką mano gyventojai:
„Labai gerai, o su kuo valėsi? Geras klausimas. Tai kaip boikotuoti? Reikia laikraščiais pasiimti kaip senais laikais. Pakabinti tupykloj. Koks čia boikotas. Reikia truputėlį racionalesnių dalykų sugalvoti.“
„Neveiksmingi tokie dalykai, manau. Čia jau turėtų valdžia pati kažką daryti. Nes žmonės, ką mes čia padarysim. Papiketuoja ir tiek.“
„Taip, išpirko visą popierių mūsų „Iki“ parduotuvėj, pats stebėjau, kad buvo kalnai.“
Tiesa, prekybos tinklas „Iki“ „Grigeo“ produkcija po skandalo nebeprekiavo. Sutartis nutraukti žadėjo ir kiti verslai. Vis tik, remiantis didžiųjų prekybos tinkų pateiktais duomenimis, „Iki“ šia produkcija vis dar neprekiauja, tašką bendradarbiavimui su „Grigeo Klaipėda“ padėjo ir „IKEA“: „2020 metų sausį mus pasiekė informacija, jog vienas iš mūsų netiesioginių tiekėjų „Grigeo Klaipėda“, pripažino, jog į Kuršių marias leido tik iš dalies išvalytas nuotekas bei, jog dėl šių veiksmų Lietuvos atsakingos institucijos atlieka tyrimą. Po šios informacijos, 2020 metų sausį „IKEA" iš karto buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su „Grigeo Klaipėda“ ir nėra jokių intencijų tokį bendradarbiavimą pradėti.“
O prekybą „Grigeo“ produkcija tebevykdančiose „Maximoje“ ir „Norfoje“ pardavimai išliko stabilūs. „Lidl“ šia tema komentuoti ir pateikti duomenis atsisakė, o „Senukai“ jų tiesiog nepateikė. Vis tik, iš šešių didžiųjų prekybos tinklų, keturi „Grigeo“ produkcija tebeprekiauja. „Grigeo Klaipėda“, dėl kurios veiklos ir kilo skandalas, vadovas džiaugiasi, kad sugebėjo susigrąžinti klientus.
„Mūsų produkcijos pardavimai yra maksimalūs, tiek, kiek mes galime pagaminti. Kitaip tariant, mes susigrąžinome klientus. Jei galėtume pagaminti daugiau, tai galėtume ir parduoti daugiau“, – sako „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas.
Prašo paramos projektams
Tiesa, „Grigeo Klaipėda“ kurį laiką po kilusio skandalo su žiniasklaida bendradarbiavo minimaliai. Dabar visą informaciją teikia noriai. Sako, kad investiciniams aplinkosaugos projektams skiria tris su puse milijono eurų. Už šiuos pinigus žada sutvarkyti nuotekų technologinį procesą ir sumažinti nemalonius kvapus. Tačiau, tam, esą, trūksta Aplinkos ministerijos palaiminimo.
„Investicijos suplanuotos, jau atlikti darbai, laukiam tik suderinimų. Tai va, jeigu būtų bendradarbiavimas tarp verslo ir ministerijos, šios investicijos duotų savo naudą ir prisidėtų prie aplinkosaugos problemų sprendimo Klaipėdos mieste“, – tęsia T. Eikinas.
Galimai apie tai „Grigeo“ atstovai kalbėjosi ir prieš kelias savaites vykusiame susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Po jo bendrovė išplatino pranešimą spaudai, kuriame džiaugėsi pokalbiu. O štai ministrui susitikimas paliko priešingą įspūdį. Anot jo, „Grigeo Klaipėda“ dar ir paprašė 200 000 eurų paramos savo oro taršos mažinimo projektams su savo 80 000 eurų kofinansavimu.
Be to, esą, bendrovė pranešime spaudai klaidingai nušvietė dar vienos, vos prieš kelias savaites įvykusios „Grigeo Klaipėda“ taršos į Kuršių marias avarijos aplinkybes.
„Pasitikėjimo nėra jokio. Nes net metai po avarijos, vėl kartojasi avarija čia prieš mėnesį. Ir ne kas kitas, o Klaipėdos uosto dispečerinė, po to Klaipėdos aplinkosaugininkai patys pranešė įmonei, kad pas jus kažkas bėga per viršų“, – tikina aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Maža to, anot ministro, bendrovė tik giriasi.
„Kai įmonė labai fragmentuotą viziją pateikinėja, na, tiek dokumentais, tiek, gražius piarinius pranešimus, neatrodo skaniai. Įmonė vis dar kalba apie bazines investicijas, tai čia nieko ypatingo, be to įmonė negali pradėti veikti, čia nėra kuo girtis. Reikia nustebinti Lietuvą ir pasaulį, kad įmonė investuoja į geriausia technologijas, o to kol kas negirdim“, – sako ministras.
Aplinkos ministras „Grigeo“ atstovus vėl kviečiasi ant kilimėlio pasikalbėti apie jų pažangą užtikrinant gamtosaugą bei kitais klausimus.
