Tačiau Gražulis ne vienintelis, kuriuo norima atsikratyti – dėl Seimo rinkimų rezultatų iš posto partijos kolegos bando versti ir socialdemokratų lyderį Gintautą Palucką.
Po garsiai nuskambėjusio Kultūros komiteto posėdžio, kai už Gražulio nugaros pasirodė pusnuogis vaikinas, ko gero, visa Lietuva sužinojo, kokiame komitete Seimo skandalistas darbuojasi. Jeigu kitų Seimo komitetų posėdžiai internete sulaukia kelių šimtų arba daugiausia kelių tūkstančių peržiūrų, tai P. Gražulio pagalba šis komiteto posėdis peržiūrėtas daugiau nei pusę milijono kartų. Tačiau toks dėmesys kultūrai nepatinka patiems kultūros atstovams.
700 menininkų dar lapkričio pabaigoje pasirašė kreipimąsi į Seimą, reikalaudami, kad Gražulis nebūtų skiriamas į šį komitetą. Tačiau liko neišgirsti, todėl dabar nusprendė reikalavimą kelti viešai.
„Neskaitau, kad jis yra pakankamai kompetentingas šitoje srityje, labai paprasta“, – sako režisierius Oskaras Koršunovas.
Atlikėjas, prodiuseris Saulius Urbonavičius-Samas juokais sako, kad P. Gražulį iš šio komiteto reikia „išgelbėti“.
„Reik tą žmogų išgelbėti, nes jis turėtų dirbti kokiame meilės, jausmų ir dauginimosi komitete, bet tikrai ne su kultūra, žmogaus teisėmis, kaip anksčiau dirbo. Šitas žmogus tiesiog kankinasi, jam labai sunku gyventi, o iki mūsų kultūros reikalų jam toli. Tai reikia išgelbėti žmogų“, – įsitikinęs jis.
Tačiau seimo narys atsitraukti ir tyliai išeiti iš Kultūros komiteto neketina.
„Kur buvo kultūrininkai, kai aš prieš keletą metų buvau švietimo, kultūros komiteto narys? Jie tada nesipiktino. Kas jiems čia dabar atsitiko, ar jie pakeitė orientaciją? Anksčiau braižė Lenino portretus jie, o dabar tie kultūrininkai visokias gėjų vaivorykštes ant kelio piešia, prisitaiko – anksčiau buvo komunistai, o dabar jau garbina homoseksualus“, – atrėžia jis.
Gražulis sako nesijaučiantis esąs kultūros ekspertas, bet nėra ir nieko nesuprantantis šioje srityje. Ir įtaria, kad prieš jį sukilo menininkai, kurie yra konservatoriai ir homoseksualai.
„Konservatoriai, homoseksualai mane pastoviai puola. Už tai, kad einu prieš srovę. Visą laiką sakau, ką galvoju, bet dabar, pasirodo, demokratija – tik viena nuomonė ir viena tiesa. O kas turi kitą nuomonę, iš karto persekiojamas“, – sako Seimo narys.
O. Koršunovas sako, kad Gražuliui po pastarųjų garsiai nuskambėjusių įvykių apie homoseksualumą derėtų patylėti.
„Man atrodo, po paskutinių įvykių Gražulis kalbėdamas apie homoseksualumą turėtų bent jau patylėti. Šiuo atveju tas moralinis aspektas man asmeniškai nėra toks svarbus – mane Gražulis dažnai pralinksmina, tiesą pasakius“, – teigia režisierius.
Menininkai sako, kad Gražulis tik atspindi pagrindinę problemą – kultūra nėra prioritetas politikams ir už ją atsakingais tampa bet kas.
„Ne jis čia yra didžiausia problema. Didžiausia problema požiūris į kultūrą. Kai tu išgirsti paaiškinimus ir pasiteisinimus, kad nebuvo kur šito pono dėti, tai nukišome į kultūrą, kaip į klozetą nuleidome. Tai yra žeidžiantis požiūris į kultūrą“, – aiškina Saulius Urbonavičius-Samas.
Praėjusią kadenciją Gražulis buvo paskirtas į Žmogaus teisių komitetą, tačiau visuomenėje kilus pasipiktinimui, buvo perkeltas į Audito komitetą. Pats Petras sako dabar neketinantis niekur trauktis iš principo.
„Ne, aš tikrai niekur nesitrauksiu. Jie turi daugumą, tegul jie paima valdybos, ar kieno sprendimu, teikia Seimui sprendimą ir tegul mane meta iš to posėdžio“, – atšauna jis.
Seimo Kultūros komitetas išplatino pranešimą, kad kur dirbs parlamentaras, sprendžia jo frakcija. Šiuo atveju – Mišri grupė.
„Paklausiu kolegų, Mišrios grupės narių, bet mūsų galimybės tik tokios, ar kas nors norės, ir ar Petras Gražulis norės pasikeisti mūsų Mišriai grupei priklausančių kvotų viduje. Bet mano manymu, tai yra ir Seimo vadovybės klausimas“, – sako Mišrios grupės seniūnė Rita Tamašunienė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Petrui Gražuliui tinkamą komitetą surasti nėra lengva.
„Petras Gražulis yra vienas iš tų politikų, kuriems sunku rasti tinkamą komitetą, ar sritį. Ta prasme, kad tai jau yra jo frakcijos sprendimas, kur jį deleguoti pagal tas kvotas, kurios yra skirtos frakcijai. Tai tikrai nėra pirmas kartas, kai dėl Petro Gražulio tinkamumo kyla daug klausimų ir tenka tik apgailestauti, kad yra tokių politikų, kurie nedaro garbės savo veiksmais ar pasisakymais mūsų Seimui“, – prideda V. Čmilytė-Nielsen.
Keletą mėnesių ignoravusi kultūrininkų reikalavimą, Seimo pirmininkė dabar sako bandysianti ieškoti kompromiso.
Vis dėlto Gražulis – ne vienintelis Seimo narys, kuriuo norima atsikratyti iš užimtos pozicijos. Štai opozicijoje vėl likusių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas iš partiečių sulaukė aštrios kritikos dėl prasto partijos pasirodymo rinkimuose ir išgirdo raginimus trauktis iš pirmininko pozicijos. Tačiau jis pats nesureagavo ir tarybos nariams neatsakė, ar taip ketina elgtis. Pakomentuoti raginimus žiniasklaidai atsisakė ir šiandien. Naują pirmininką socdemai turėtų rinkti gegužę, tačiau svarstoma rinkimus paankstinti ir juos surengti balandžio gale.