Vienas iš statybų monstrų – Šiauliuose. Šalia gyvenamųjų namų ir centrinio miesto parko prieš tris dešimtmečius britų verslininko pradėtas statyti, bet taip ir nebaigtas pramogų centras vis keičia savininkus, tačiau toliau griūva ir tampa vis didesniu sąvartynu. Taip apie pastatą atsiliepia šiauliečiai:
„Tikrai nepuošia pastatas.“
„Gadina miestą, griauti reikia, statyti ką nors per naują. Tikrai čia nepuošia, baisu žiūrėti į tokius pastatus.“
„Savininkų turi būti atsakomybė, mokesčiai, dar kažkas, miesto tikrai nepuošia.“
„Baudas reikia didinti už tokį dalyką, gal bankrutavo žmogus. Miesto valdžia už miestą atsakinga.“
„Turėtų būti baudos, kad neapsimokėtų laikyti.“
Šis statinys teisiškai tebėra nebaigta statyba ir, nors yra valstybinėje žemėje, Šiaulių savivaldybės klerkai nesugeba išsireikalauti teritoriją sutvarkyti.
„Savininkai naudojasi situacija teisinio reguliavimo. Kai susikaupia didesni mokesčiai, perleidžia kitam savininkui, jis vėl prašo atleisti nuo mokesčių. Situacija rutuliojasi. Klausimas, kiek savininkai susiję, sunku įrodyti“, – teigia Šiaulių savivaldybės atstovas Eduardas Bivainis.
Panašių griuvėsiais virstančių pastatų pilna visa Lietuva – miestai, kaimai ir vienkiemiai. Seimas imasi svarstyti naujas sankcijas apleistų pastatų savininkams. Štai parlamentarė Laima Nagienė ragina juos apmokestinti didžiausiais įmanomais žemės mokesčiais.
„Aptverti neužtenka. Vaikai ir suaugę, kurie neturi būsto, ten landžioja ir visokių nelaimių gali įvykti“, – sako L. Nagienė.
Parlamentarė viliasi, kad priversti savininkus suremontuoti apleistus pastatus, parduoti ar net nugriauti pakaks pagąsdinti trijų procentų žemės vertės mokesčiu, mat daugybėje savivaldybių tokių pastatų savininkai moka mažesnius arba iš viso jokių mokesčių.
„Kol kas tarybos neturėjo teisiškai neregistruotų pastatų apmokestinti. Pradėkime nuo 3 proc. tarifo, tai yra padidintas tarifas“, – teigia L. Nagienė.
Visgi savivaldybių atstovai abejoja, ar 3 proc. žemės mokestis išgąsdins visus apleistų ir griūvančių pastatų šeimininkus. Pastaruoju metu itin kylant nekilnojamojo turto – statinių ir žemės kainoms, toks tarifas esą gali būti ir per mažas. Be to, nekilnojamojo turto verteivos sugeba ir nuo jo išsisukti.
„Skaičiuoja, vertė per metus užauga nekilnojamo turto, kompensuoja užaugimas mokesčius, kuriuos reikia sumokėti“, – tikina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
„Prieš pradedant išieškoti įsiskolinimus, jie stengiasi perleisti turtą, jei nebus taikomos laikinosios apsaugos priemonės, gali ir 30 proc. mokestį daryti, nelabai kas pasikeis“, – kalba E. Bivainis.
Nepaisant tokios kritikos, Seimas visgi nusprendė pabandyti griežtinti sankcijas tokių apleistų pastatų šeimininkams. Nors dar lauks vyriausybės išvadų, parlamentarai po pateikimo nusprendė svarstyti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis po metų ketina savivaldybėms leisti didinti nekilnojamojo turto mokesčius apleistiems ir neprižiūrimiems statiniams, taip pat ir nebaigtoms statyboms.
Be to, parlamentarai svarsto leisti pačioms savivaldybių administracijoms nusistatyti kriterijus, kiek pastatas turi būti apgriuvęs ar tiesiog neprižiūrimas, kad grasintų padidintais mokesčiais.
