Dar trečiadienį Lvive rankas Zelenskiui ir Lenkijos prezidentui Dudai spaudęs Gitanas Nausėda, šiandien Vilniuje jau pranešė, kad Ukrainai artėja lemiamų išbandymų metas.
„Šiandien tikrai karas įžengia į lemiamą stadiją, ukrainiečiai laukia didelio Rusijos puolimo vasario mėnesį“, – kalba G. Nausėda.
Ukrainiečiai, be abejo, tam ruošiasi.
„Rusai pakeitė vėl iš naujo grupuotės vadą Ukrainoje ir dabar juo tampa generalinio štabo viršininkas, o tai reiškia, kad jis turės žymiai platesnius įgaliojimus ir žymiai daugiau ugnies priemonių, negu prieš tai buvęs vadas“, – teigia atsargos majoras Darius Antanaitis.
Jau netrukus, pavasarį, Rusijoje vyks ir planinis jaunuolių šaukimas į kariuomenę. Tik dabar sklando idėjos šaukti ne 18–27-erių metų amžiaus vyrus, o 21–30-ies metų rusus. Tiesa, apatinė riba iki 21-erių būtų pakelta per trejus metus. Kitaip tariant, gerokai plečiamas šauktinių sąrašas.
„Argumentus turėtų pristatyti gynybos ministerija, tai jų prerogatyva, konceptualiai valstybės vadovas šią idėją palaiko“, – sako Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Nausėda iš Zelenskio sako išgirdęs, kad rusų karių moralė, kuri niekad nebuvo aukšta, šiuo metu yra dar žemesnė, bet laukiant naujos puolimo bangos, ukrainiečiams dabar kaip niekad būtina sunkioji šarvuota technika.
„Pėstininkų kovos mašinos pastaruoju metu jau pajudėjo, jos tiekiamos iš karto iš keleto valstybių, tai yra JAV, Vokietija, Prancūzija, JK. Tankų klausimas, tikiuosi taip pat bus netrukus priimti visi reikalingi sprendimai“, – tvirtina G. Nausėda.
Lenkai pranešė, kad Ukrainai perduos kelioliką turimų vokiškų tankų „Leopard“. Ukraina tikisi, kad lenkų pavyzdžiu paseks ir kitos šalys.
„Ukrainos kariuomenė jau sunaikino labai didelį kiekį Rusijos tankų, tai dabar pats laikas gauti patiems tankus, kadangi tankas yra svarbiausia priemonė vykdant kontrpuolimą. Gavus vakarietiško tipo tankus, ukrainiečiai galėtų efektyviau ir greičiau išvaduoti savo valstybę“, – sako D. Antanaitis.
„Partneriams Ukrainos reikia ypatingai daug ginkluotės, amunicijos siųsti jau dabar. Jau dabar, nes paskui, nesakau, kad gali būti vėlu, tiesiog amunicijos poreikis yra didžiulis, ne tik ginkluotės“, – teigia Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Lietuva vakar paskelbė, kad ukrainiečiams perduosime oro gynybai skirtų zenitinių pabūklų, o, anot prezidento, šiemet paramai Ukrainai skirs mažiausiai 40 milijonų eurų, nors suma gali būti ir padidinta.
„Ir ši suma skirta ne tik aktyvizuoti vietinės gynybos pramonės pajėgumus, bet taip pat ir prisijungti prie tarptautinių fondų ir inicitayvų, siekiant įsigyti ginklų Ukrainos kariams“, – kalba G. Nausėda.
„Galiu patvirtinti, kad yra numatyta įsigijimams tam tikros sumos. Ir antidronų, ir dronų, kas yra gaminama Lietuvoje, ir optikos, ir visų kitų dalykų, kurie yra reikalingi ukrainiečiams“, – sako A. Anušauskas.
Lietuviški antidronai jau spėjo pasižymėti Ukrainos fronte. Ukrainiečiai nufilmavo, kaip jų pagalba perima žvalgybinį rusų droną. Nors Nausėda sako, kad yra ir iššūkis – lietuviams reikėtų paspartinti jų gamybą.
„Problema yra ta, kad reikėtų dar labiau padidinti mūsų pajėgumus gaminti antidronus, kurie iki šiol dar yra pakankamai riboti. Bet tam reikalingi tam tikri organizaciniai sprendimai, investicijos, ir tikiuosi, kad tai visgi mums pavyks padaryti“, – teigia G. Nausėda.
„Mes užsakymus duodam. Gamintojai žadėjo spartinti, labai tikimės ir pažadų įgyvendinimo“, – sako A. Anušauskas.
Anot Nausėdos, Ukrainos prezidentas išreiškė viltį, kad oficialias derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą jo šalis pradės dar šiemet, o liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ukrainiečiai nori išgirsti konkretų veiksmų planą, kuris galėtų šalį suartinti ir su šiuo aljansu.
