Zaporižios atominė jėgainė nuo Lietuvos nutolusi daugiau nei tūkstantį kilometrų. Statyti pradėta 1984-iais ji turi šešis reaktorius, yra didžiausia Europoje ir devinta pagal dydį pasaulyje. O iš viso Rusijos užpultoje Ukrainoje veikia keturios atominės elektrinės, iš viso turinčios 15 reaktorių. Taip pat – Černobylis su branduolinių atliekų saugyklomis. Jį Rusija užėmė jau pirmomis karo dienomis, tik apsiėjo be gaisrų. Taigi Rusijos smogikų rankose – dvi iš penkių Ukrainos atominių jėgainių. Zaporižios apšaudymą Gitanas Nausėda tviteryje vadina terorizmu:
„Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė jėgainė Baltarusioje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu.“
„Tai tiesiog rodo, kad Putino kariaunai nėra, deja, jokių ribų ir apribojimų. Aš tik norėčiau nuraminti Lietuvos žmones, nes matau, kad yra nerimo, tai mūsų institucijos nestebi jokio radiacinio fono pakitimo“, – kalba ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Krašto apsaugos ministro žodžiais, atakos prieš tokias elektrines gali turėti „nepamatuojamų pasekmių“.
„Tai, kas susiję su branduolinių objektų užėmimu, yra labai pavojinga situacija“, – teigia krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Tiesa, Zaporižios jėgainės apšaudymo Anušauskas nesieja su Putino grasinimais griebtis branduolinio ginklo.
„Branduoliniam šantažui Putinas naudoja branduolinį ginklą. O kaip gali išnaudoti šitą objektą derybų metu – čia jo fantazijos reikalas“, – sako A. Anušauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis svarsto, kad gaisras užgrobtoje jėgainėje iliustruoja visą Rusijos sukelto karo absurdiškumą.
„Nesukdami sau galvos, sprogs ar nesprogs elektrinė ir veikiausiai net nelabai turėdami supratimo nei kas ten per objektas, nei ką ji veikia. Aš nemanau, kad buvo specialiai, nes specialiai būtų visai kitaip atrodę, o tai matau kaip visišką neatsakingumą ir nesirūpinimą nei pasauliu, nei savimi“, – kalba G. Mažeikis.
O pasaulis po šios atakos vėl puolė į diskusijas – ar tai jau ta riba, po kurios į karą tiesiogiai turi įsitraukti NATO. Šią poziciją palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Pavyko šį kartą išvengti nelaimės, katastrofos, kuri būtų 10 kartų didesnė nei Černobylio. Tai čia yra tiesioginė grėsmė. Jeigu ieškojom priežasties dėl tiesioginės grėsmės, manau, ji jau yra, todėl Aljansas turi rasti būdų labiau įsitraukti“, – komentuoja buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
„Man atrodo, kad visi raginimai NATO įsitraukti į karinį konfliktą, dabar nėra atsakingi“, – teigia I. Šimonytė.
„Ne. Manau, kad turi su rusais kalbėti, išsiaiškinti. Kad NATO įsijungtų ar mėgintų kokią neskraidymo zoną įvesti, reikštų, kad plečiamas karas. Normaliomis aplinkybėmis, kuo mažiau karo, tuo geriau“, – sako politologas Kęstutis Girnius.
Filosofas G. Mažeikis pastebi, kad Vakarai vis dar nesupranta, su kuo turi reikalą.
„Daugelis žmonių įsivaizduoja, taip pat – ir Lietuvoje, kad Putinas turi kažkokį protingą, gudrų planą. Ne tai, kad jis yra psichopatas, sektantas, religinis sektantas“, – teigia G. Mažeikis.
Kai Vakarai ieško racionalių sprendimų, o diktatorius gyvena savo fantazijose susikurtame „slavų žemių“ darinyje, rasti būdą nutraukti karą tampa itin keblu.
Vis dėlto, reaguodami į apšaudymą Zaporižioje, pasaulio branduolinės saugos ekspertai vėsina emocijas – atominės jėgainės turi itin tvirtas apsaugas, kurių pralaužti nei apšaudymas, nei dar rimtesni smūgiai negali. O Lietuvos Radiacinės saugos centras ramina, kad radiacijos lygis nei Ukrainoje, nei mūsų šalyje nėra ir nebuvo pakitęs.
„Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad vėjas pučia ne į Lietuvos pusę. Todėl gyventojams tikrai nereikėtų gerti kalio jodido tablečių. Nereikia ieškoti pirkti dujokaukių, kombinezonų nuo radiacijos“, – tikina radiacinio saugumo centro laikinoji vadovė Ramunė Marija Stasiūnaitė.
M. Stasiūnaitė pabrėžia, kad elektrinės specialistai toliau darbuojasi savo vietose.
„Rusai yra apsupę atominę elektrinę, bet personalas, kuris valdo saugai svarbias sistemas, dirba tas pats. Tai yra ukrainiečių patyrę specialistai“, – teigia R. M. Stasiūnaitė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, ką žmonėms visada reikėjo ir toliau reikia žinoti apie branduolines nelaimes. Pirma – kaip žmonės būtų informuojami.
„Sirenos, nelaimės pranešimai į mobiliuosius telefonus, nacionalinio transliuotojo kanalai – tiek radijas, tiek televizija. Atskirais atvejais – net tarnybų seniūnų deleguoti pasiuntiniai“, – aiškina priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas Mindaugas Kanapickas.
Ir – ką daryti tą signalą išgirdus.
„Trijų žingsnių mantra – jeigu esu lauke, eik į vidų, būk viduje, įsijunk nacionalinio transliuotojo kanalus ir lauk rekomendacijų“, – aiškina M. Kanapickas.
Vilniaus miesto savivaldybė pranešė nuo kovo vidurio leisianti atsiimti kalio jodido tabletes tiems, kurie to nepadarė užpernai.
