Savanoriai darbuojasi iki vėlyvo vakaro, o štai akcijos sumanytojai neslepia – papildomų rankų vežioti produktus labai trūksta.
Makaronus, aliejų ar kitus negendančius produktus krauna „Maisto banko” atstovas Modestas. Vos spėja suktis, nes po kelių minučių jau ateina savanorės Rita ir Vera, pasiryžusios per vieną vakarą aplankyti penkiolika šių produktų laukiančių senjorų.
Bene sunkiausia, kaip aiškina savanorės, rasti pagalbos laukiančių senolių namus. Ne kartą tenka tikslinti adresą, nes kai kuriuose rajonuose ir labai klaidu.
Dėl kovido pandemijos grėsmės, paramą gaunantys senjorai nekelia kojos iš namų, o kai kurie jų ir iš viso iš lovos nesikelia. Tad pasitikti produktus atnešančių merginų – negali. Apie tai, kad ir pačios gali užsikrėsti pavojinguoju virusu, savanorės pasvarsto, bet veiklos dėl to nesikrato.
„Niekas negali būti saugus, bet, manau, kad man būtų lengvesnė forma nei tiems žmonėms, kuriuos lankau“, – sako savanorė Rita.
„Mačiau, kaip žmonės džiaugiasi, kai ateina. Kol kas tik vieną atnešiau maistą, bet jau mačiau, kad močiutė tikrai buvo laiminga“, – pasakoja savanorė Vera.
„Kai buvo pirmoji banga, vyko ir daugiau akcijų, tai dalyvavau, tai buvo dar vykdomi ir apsiprekinimai senoliams. Tai iki šiol apiprekinu vieną močiutę, nes man patinka daryti gerą, jaučiuosi atliekanti savo pareigą“, – teigia savanorė Rita.
Parama, kaip aiškina silpnesnės sveikatos senjorai, kone gyvybiškai svarbi.
„Labai svarbi… Aš patyriau, sūnus mirė mano, tai esu tokia va visa, sąnarį reikia keisti klubo. Ir diabetą turiu, ir spaudimas aukštas, nusigyvenau, kaip pasakyti“, – kalbėjo vilnietė Elina Juškevičienė.
Tą patį patvirtina savanorių kaip išsigelbėjimo laukusi Marija: „Nu, aš buvusi mokytoja, dirbau. Dabar pensijoje, Dukra buvo, išvažiavo, vyras mirė. Dabar jau sunku eiti man.“
Jau antrą kartą kartu su Vilniaus savivaldybe taip produktus per karantiną dalijantys „Maisto banko" atstovai pasakoja, kad ne visi norintys gauna produktų. Pagalbos gavėjai – sunkiau judantys, ar visai nevaikštantys, vyresni nei šešiasdešimt penkerių senjorai, kuriais nėra kam pasirūpinti. Vilniaus savivaldybės socialinės paramos centras išnagrinėja, ir nutaria, ar tikrai užsiregistravusiam senjorui priklauso parama.
„Mes ruošiam maisto paketus, kurių užtektų maždaug dviem savaitėm vienam žmogui. Ir tada jau planuojam kas dvi savaites ir lankyti tuos senolius. Neapsiribojam laike, nes karantinas neaišku, kiek tęsis. Ir norim pasirūpinti, kad būtų užtikrinta mityba visu tuo metu“, – sako „Maisto banko" atstovas Modestas Bastys.
Per dieną savanoriai aplanko apie šimtą žmonių. Akcijos sumanytojai neslepia, papildomų rankų daryti gerus darbus – labai trūksta.
„Pagalbos visą laiką mums reikia. Tiek ruošiant maisto paketus, tiek pristatant tuos maisto paketus nepasiturintiems žmonėms“, – pasakoja M. Bastys.
Visgi savanoriai atviri: kartais tenka ir nusivilti – būna senjorų, nepatenkintų gautu paketu.
Bet kalbintos merginos sako rankų nenuleidžiančios. Ir skaičiuoja – iš viso per pavasario karantiną tokių paketų išdalyta per 7300. Kiek jų išdalys dabar, net neprognozuoja, mat nežinia, iki kada šalis gyvens karantino ritmu.
