Net suprasdami tai, jauni žmonės negali sustoti naudotis socialiniais tinklais, nes esa nuo jų priklausomi. Savo istorija pasakoja Lietuvos socialinių tinklų žvaigždė.
Dvidešimt trejų vilnietė Gerda Bieliauskaitė – socialinių tinklų žvaigždė su daugiau nei 100 tūkst. sėkėjų. Daryti asmenukes, kurti turinį socialiniams tinklams yra jos kasdienybė ir pragyvenimo šaltinis. Mergina pasakoja, kad viskas prasidėjo prieš ketverius metus, kai dar gyveno Pakruojyje.
„Pradėjau nuo nuotraukų įvairių, keldavau nuotraukas, kaip esu pasidažius ir labai daug žmonių pradėjo domėtis mano makiažais. Ir tada susikūriau „YouTube" kanalą, pradėjau kelt makiažus ir po to pradėjau kelt video apie savo gyvenimą“, – teigia ji.
Gerda atvirauja, kad dar paauglystėje, kai tik pradėjo naudotis socialiniais tinklais, stebėdama išpuikintas garsenybių nuotraukas, kompleksavo dėl savo išvaizdos.
„Užmatydavau ir tada kaip žmonės tobulai atrodo ir save lygindavau tikrai ir manau, pavyzdžiui, kalbant apie mano figūra, būdavo, kad lygindavau, kodėl nesu ant tiek liekna kaip merginos internete. Būdavo kad ir dietų laikydavaus dėl to“, – tikina ji.
Jauna mergina pripažįsta – kai kuriuos savo išvaizdos pokyčius atliko interneto madų vedina.
„Esu pasidarius lūpų injekcijas, bet dėl lūpų kompleksuodavau jau nuo pačios paauglystės. Dar esu pasidarius krūtines didinimo operaciją, bet pasidariau irgi dėl to, kad tiesiog labai seniai kompleksavau. Pokyčiai išvaizdoje buvo iš dalies ir dėl socialinių tinklų, nes vis tiek matai, kas yra madinga, matai tas figūras tobulas“, – atskleidžia influencerė.
Amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“ gavo neviešą „Facebook" tyrimą, kurio duomenys rodo, kad jai priklausantis socialinis tinklas „Instagram" kenkia paauglių, o ypač jaunų merginų psichinei sveikatai. Tyrimo duomenimis, „Instagram" skelbiamos išpuikintos įvairių gražuolių nuotraukos, verčia išgyventi ir kompleksuoti dėl savo išvaizdos ir kūno – 32 proc. paauglių mergaičių ir 14 proc berniukų.
Anot psichologės Eglės Šekštelienės, socialiniai tinklai, kuriuose kuriamas gražus, bet netikras vaizdas, ir retušuojamos nuotraukos – paaugliams nepalieka nieko kito kaip nuolat išgyventi dėl to, kaip atrodo ir kad neatitinka tokių grožio standartų.
„Ką vaikai, kurie formuojasi ir bręsta ir dar turi nesusiformavusį kūno vaizdą, kiek turi įtakos aplinka, kuri formuoja juos dietintis, atrodyti ypatingai, atitikti, gauti laikų už tam tikrą atitikimą, tai čia tikrai labai rimta problema“, – tikina specialistė.
Pasak psichologės, neretai žema savivertė ir noras lygiuotis į tokius idealus – priveda prie sunkių psichinių ligų, tokių kaip anoreksija.
„Žmogus riboja maistą, ar sportuoja pavalgius ar tiesiog labai stipriai, tiek stipriai kol pasiekia per mažą kūno masę, kuri jau yra pavojinga gyvybei“, – tęsia ji.
Tai, kad jaunos merginos yra linkusios aklai tikėti vaizdu, kurį mato internete pabrėžia ir plastikos chirurgas Darius Radzevičius.
„Atvyko dvi paauglės su savo artimais žmonėmis. Ir buvo sudėtinga konsultacija, kadangi paauglės nori turėti tam tikrą veidą, kūno proporcijas, mamos, kurios žiūri visgi, kad vaikas yra nepilnametė. Aš pradėdamas šnekėti įvardijau, kad tai yra soc. tinklų įtaka, kad jūs puošia jaunystė, kad viskas yra gerai. Bet tokios konsultacijos yra sudėtingas“, – aiškina pašnekovas.
Gydytojas pasakoja, kad pacientės ateina, rodo retušuotas nuotraukas ir nori tokių pat veidų kaip paveikslėliuose.
„Žmogaus kūnas nėra plastilinas, mes negalime padaryti, ką tik jūs pageidaujate, kad yra tam tikros galimybių ribos, kad operuodami nosį, mes negalime pakenkti kvėpavimo funkcijoms. Kad didindami krūtis, mes negalime įdėti per didelių implantų, kadangi tiesiog nėra vietos. Čia kaip į kišenes džinsų, mes galima įkišti vieną plaštaką, bet negalim įkišti trijų kumščių“, – tikina jis.
Anot visuomenės sveikatos specialistės ir Europos probleminio interneto naudojimo tinklo atstovės Lietuvoje, apie 90 proc. mūsų šalies interneto vartotojų naudojasi soc. tinklais ir praleidžia ten didžiąją laiko dalį.
„Socialiniai tinklai – viena dažniausių veiklų internete. Ir tiesa ta, kad soc. erdvėj yra susitelkusi didžiausia interneto vartotojų grupė. Be abejo, kad visa galva pasinėrę į socialinius tinklus dažnai galime patirti neigiamas emocijas, dažnai gali kilti pyktis, gali kilti nepasitenkinimas, žema savivertė atsirasti“, – aiškina visuomenės sveikatos specialistė Vilma Liaugaudaitė.
Tam, kad išgyvenimai dėl išvaizdos nepereitų į psichikos ligas, psichologė pataria vengti kritikos, o taip pat skatinti vaikus užsiimti kuo daugiau veiklų, kurių nėra internete – sportuoti, lankyti įvairius būrelius ir bendrauti su bendraamžiais.
