Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija oficialiai pranešė, kad įgyvendino Lukašenkos grasinimą – stabdo traukinių iš Lietuvos įleidimą į savo šalį.
„Mes priėmėm sprendimą uždrausti vežti krovinius iš Lietuvos tranzitu per savo teritoriją, geležinkelio transportu: naftos produktus, chemines ir mineralines trąšas, pakrautas „Lietuvos geležinkliuose“. Batarusijos teritorijoje tokių krovinių vežama 1,5 — 1,6 milijonų tonų, kurių suma daugiau nei 1 milijardas JAV dolerių kasmet“, – teigia Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolij Glaz.
Minsko rėžimas nurodo, kad vien sausio mėnesį 2 kartus bandė kalbėtis su Lietuvos institucijomis ir valdžia, bet Vilnius to nenorėjo. Lukašenkos atstovai viešai skelbia, kad esą pasiryžę deryboms.
„Kiek žinau, Susisiekimo ministerija yra gavusi Baltarusijos institucijų kreipimąsi dvišalę sutartį dėl tranzito, kur vėlgi, pati ta sutartis numato diskusinių klausimų sprendimą, ir tuo keliu būtų galima eiti, o tie grasinimai, kiek jie bus realizuoti, aš nežinau, bet mes tikrai vertiname, koks bus poveikis ir sprendžiame, kokie būtų alternatyvūs sprendimai“, – komentuoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tai kerštas už tai, kad Lietuva sustabdė „Belaruskalij“ trąšų tranzitą. Kiek anksčiau naujienų agentūrai BNS „Orlen Lietuva“ vadovas buvo sakęs, kad jie geležinkeliais eksportuoja produkciją į Ukrainą, ir jau išbandė alternatyvų maršrutą per Lenkiją. Kiek jis brangesnis, nedetalizuoja, tik pripažįsta, kad nepatogus dėl būtinybės kelis kartus keisti riedmenis. Apie galimas problemas kalba ir į Ukrainą eksportuojanti trąšų gamintoja „Achema“.
„Baltarusijai nusprendus nepriimti geležinkelio transporto iš Lietuvos, tai sukeltų rimtų keblumų tiek mums, tiek mūsų klientams. Baltarusijai uždarius sienas, tektų turimus ir būsimus kontraktus su klientais anuliuoti arba produkcijos logistiką nukreipti per Latviją, kas, be jokios abejonės, išaugintų logistikos kaštus bei padidintų finansinę naštą mums ir mūsų klientams“, – teigia „Achemos“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas.
Klaipėdos uoste dirbančios kompanijos išsigandusios, kad Lukašenkos režimas apskritai neuždraustų visų krovinių geležinkeliais.
„Mūsų tranzitas iš Klaipėdos per Baltarusiją gali sustoti. O tai reikštų pakankamai didelius praradimus Klaipėdos uostui ir Klaipėdos jūrų krovos kompanijoms. Šiuo metu matome, kad apie 2-3 milijonai tonų krovinių kerta Baltarusiją šiuo metu“, – sako Jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Dar dieną Gabrielius Landsbergis kalbėjo, kad Lietuva neįsivaizduoja, kaip Lukašenka įgyvendins savus grasinimus, nes tranzitu per mūsų šalį važiuoja ir rusiški kroviniai.
„Jeigu jis norėtų konkrečiai tik Lietuvą nubausti, tai jis turėtų stabdyti kiekvieną traukinį, žiūrėti, kas galutinis to traukinio tikslas, bandyti atrinkti lietuviškus ar nelietuviškus traukinius, tai yra labai sudėtingi uždaviniai, ir didelis klausimas, kaip jis juos įgyvendins. Bet išmonės, pripažinkime, ponui Aliaksandrui netrūksta“, – kalba G. Landsbergis.
Kokie galimi nuostoliai Lietuvos laukia, valdžia dar nesuskaičiavusi.
„Mes nežinome, kokias konkrečiai atsakomąsias sankcijas gali pritaikyti Baltarusija, tie modeliai yra, bet kol kas konkrečių skaičių tiesiog neįmanoma pasakyti, nes situacija yra kintanti“, – komentuoja Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuva paskutinius vagonus su Lukašenkos trąšomis įsileido pirmadienio vakarą, o „Belaruskalij“ yra apskundusi teismui Vyriausybės sprendimą nutraukti sutartį dėl trąšų tranzito.
