Tačiau tokiai Lietuvos pozicijai nepritaria nei Europos Komisijos atstovė, nei didžiosios šalys kaip Vokietija ir Prancūzija.
Lietuvos-Baltarusijos pasienis Šalčininkų rajone. Ten prieš diskusijas, kaip keisti Europos Sąjungos sienų apsaugos ir nelegalios migracijos taisykles, Vidaus reikalų ministerija atsivežė tiek tarptautinių institucijų, tiek ir 3 dešimčių Europos valstybių atstovus.
„Tam, kad ministrai pamatytų, kaip realiai atrodo mūsų siena, fizinis barjeras, kaip atrodo sienų stebėjimo sistemos, ir kokia yra situacija realybėje“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Šiandien ta siena atrodo pakankamai rami, mes kol kas nematome prie šios sienos išrikiuotų Baltarusijos jėgos struktūrų atstovų, tačiau ta ramybė gali būti apgaulinga“, – tikina pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas.
Lietuva iš pradžių įsileido nelegalus, tačiau po maždaug 4 tūkstančių priimtų migrantų taktiką pakeitė – pradėjo juos stumti atgal Lukašenkai ir apsisprendė statyti tvorą su pjaunančia viela. Ir tai suveikė. Tą pripažįsta ir į Vilnių atvykusi Europos komisarė vidaus reikalams.
„Aišku, kad Lukašenkai nepavyko“, – sako Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Ylva Yohansson.
Bet komisarė laikosi požiūrio, kad situaciją suvaldyti padėjo neva vieningas bendrijos veikimas per migrantų kilmės šalis ir pokalbiai su žmones skraidinusiomis avialinijomis. O Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos taktiką atstumti migrantus nuo šalių sienų, eurokomisarė vadina neteisėta.
„Atstūmimai yra aiškiai neteisėti, žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio“, – sako Y. Yohansson.
Bet su tuo nesutinka ne tik Lietuva su kaimynėmis. Graikai sako irgi tą patyrę, todėl nori, kad Briuselio požiūris keistųsi.
„Mes turėjome panašios patirties prie Graikijos-Turkijos sienos 2020-ųjų kovą. Migracija dabar trečiųjų šalių naudojama, kaip ginklas siekiant geopolitinių tikslų. Ši konferencija turi pasiųsti stiprią žinutę, kad Europa turi sausumos ir jūrų sienas ir yra pasiruošusi jas apsaugoti“, – teigia Graikijos migracijos ir prieglobsčio ministras Panagiotis Mitarachi.
Lietuva, kartu su graikais, lenkais ir austrais, šiandien Vilniuje surengė konferenciją, kurios tikslas – įtikinti kitas šalis, kad bendrijai būtina įteisinti migrantų atstūmimus.
„Tikslas yra rasti atsakymus ir bendrus vardiklius, kokių gi priemonių, kokių veiksmų gali ir turi imtis valstybės narės, siekdamos apsaugoti savo valstybių nacionalinį saugumą ir saugodamos ES išorės sienas. Tai turi būti aišku ir sutarta“, – sako A. Bilotaitė.
Taisykles keisti Lietuva siūlo ne viena – tam pritaria dar bent 13 Europos Sąjungos šalių. Bet, kad idėja būtų įgyvendinta, reikalingas pritarimas tiek Europos Taryboje, tiek ir Europos parlamente. O tam būtina įtikinti ir kitas valstybes nares.
„Austrija yra šalis, kuri paveikta antrinės migracijos, dėl to mes padedame Lietuvai ir kitoms šalims, sukurti stiprią išorės sienų apsaugą. Nes tai labai svarbus signalas ir svarbu užkardyti nelegalią migraciją“, – kalba Austrijos vidaus reikalų ministras Gerhardas Karneris.
Be to, Lietuva nori, kad Briuselis finansuotų ir fizinių barjerų – tvorų statybas. Iki šiol prašymai skirti Europos mokesčių mokėtojų pinigų, tos pačios Europos sienų „statybai”, atsimušė į Briuselio griežtą „ne“.
„Suteikėme daug paramos – finansinės, „Frontex“ personalo, kitų agentūrų, taip pat politinės paramos, neseniai pasiūlėme laikinus teisės aktus, padedančius susitvarkyti su situacija. Komisija yra pasirengusi padaryti ir daugiau, paremdama Lietuvą ir kitas paveiktas šalis, tačiau sienų ir spygliuotų vielų finansavimas nėra mūsų pozicija“, – teigia Y. Yohansson.
„Didelis klausimas apie fizinį barjerą, bet dabartinė situacija, realybė rodo, kad be fizinio barjero neįmanoma apsisaugoti, apsaugoti mūsų piliečius, nacionalinį saugumą ir visos Europos Sąjungos saugumą“, – sako A. Bilotaitė.
Konferencijos metu 16 valstybių, tarp jų ir Lietuva, bei Europos Komisijos ir parlamento atstovai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame deklaruoja, kad išorinių Europos Sąjungos ir Šengeno erdvės apsauga yra bendra šalių atsakomybė, o Bendrija turėtų finansuoti apsaugos priemones. Tarp jų ir tvoros statybas.
„O kalbant apie mūsų ateitį, mes ginsimės, ir ginsime savo šalį, ginsime ES išorės sieną, nes tokia yra mūsų pareiga, kai mus atakuoja tokie režimai“, – teigia A. Bilotaitė.
Tokio Bendro šalių pareiškimo nepasirašė nei Vokietija, nei šiuo metu Europos Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija.
