Visgi, nors ir paskelbusi apie naujus ribojimus, atšaukti pamaldų per Velykas Lenkijos valdžia nedrįso. Tuo metu Belgija skelbia, kad, siaučiant naujoms atmainoms, į ligonines plūsta vis jaunesni žmonės.
Trečiajai viruso bangai augant beveik visoje Europoje, kaip gelbėti stringančią vakcinavimo programą Senajame žemyne, ketvirtadienį tariasi Europos lyderiai.
Lenkijoje antrą dieną iš eilės naujas koronaviruso susirgimų rekordas – 34 tūkst. Nuo viruso mirė daugiau nei pusė tūkstančio žmonių. Perpildytose šalies ligoninėse 27 tūkst. pacientų. Lenkijos medikai perspėja, kad visoje šalyje plintant britiškai viruso atmainai, sveikatos sistema braška per visas siūles. Užimta jau 70 procentų visų Covid-19 gydyti skirtų lovų, toks pats procentas plaučius ventiliuoti skirtos įrangos.
„Artėjame prie ribos, kai sveikatos apsaugos sistema nebegalės funkcionuoti. Esame vos per žingsnį, kai pagalbos tarnybos nebegalės suteikti pagalbos gydyti mūsų šalies gyventojus. Turime padaryti viską, kad išvengtume šio scenarijaus“, – sako Lenkijos premjeras Mateuszas Morawiecki.
Visgi radikalių priemonių Varšuva nesiima. Paskelbus naujus ribojimus, nors ir gerokai mažiau, bažnyčiose ir dideliuose prekybos centruose lenkai lankytis galės. Uždaromi grožio salonai, o vaikų darželiai priims tik medikų, karių ir kitų specialiųjų tarnybų vaikus.
Belgijos ligoninėse tirpstant laisvoms lovoms, šalis taip pat imasi priemonių pažaboti trečiąją bangą. Keturioms savaitėms skelbiamas griežtas karantinas pramintas „Velykų pauze“. Vėl uždaromos mokyklos, parduotuvėse lankytis galima tik susitarus iš anksto, neveiks kirpyklos, mažinamas susitikti galinčių asmenų skaičius. Galioti lieka ir komendanto valanda.
„Tai geras sprendimas, bet pavėluotas. Šių priemonių reikėjo seniai“, – pasakoja studentė Zoe De Mey.
Paskutinius tris mėnesius Belgijoje vidutiniškai nustatoma po 2 tūkst. naujų koronaviro atvejų, tačiau padėtis vėl ima slysti iš rankų.
„Mes matome, kad užsikrėtimų skaičius dvigubėja kas dvi savaites. Viruso cirkuliacijos lygis yra aukščiausias per keturis mėnesius“, – teigia Belgijos premjeras Alexander De Croo.
Plintant naujoms koronaviruso atmainoms, Belgijos medikai perspėja, kad jų palatose vis jaunesni pacientai.
„Pacientai daug jaunesni nei per pirmą ir antrą viruso bangą. Šiuo metu mūsų pacientai nuo 35-erių iki 55-erių metų“, – kalbėjo Chirec ligoninių grupės vadovas Philippe El Haddad.
Nauji Covid-19 atvejai auga daugelyje Europos šalių. Nors tikėtasi, kad šiandien prasidėjusioje Europos Vadovų Taryboje šalių vadovai galės susitikti gyvai, visgi jie nusprendė bendrauti nuotoliniu būdu.
Pagrindinis klausimas ką daryti su stringančia vakcinacija. Europos Komisija sako, kad Britų ir Švedų farmacijos gigantė „AstraZeneca“ vien per paskutines 6-ias savaites Didžiajai Britanijai iš Europos Sąjungoje esančių gamyklų eksportavo 10 milijonų vakcinos dozių, o euroblokas iš Britanijos gavo lygiai 0 vakcinų.
Vyriausia prezidento Gitano Nausėdos patarėja sako, Lietuva palaiko Europos Komisijos siūlymą riboti Europos Sąjungos vakcinos eksportą už jos ribų, kuris Didžiąja Britaniją gali atriboti nuo Europoje gaminamų vakcinų kaip „Pfizer“.
„Esant situacijai, kai vakcinos Europos Sąjungoje yra gaminamos, bet išvežamos kitur, o ne skiriamos Europos šalių gyventojų aprūpinimui, na vis tiek, tai yra negera situacija“, – sako vyr. prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.
Visgi ne visos šalys pritaria tokiai pozicijai. Airija, Olandija, Belgija ir Švedija ragina vakcinų karo neįsiūbuoti. Neva tai gali sutrikdyti per daugelį šalių nusidriekusias gamybos linijas ir pakenkti visiems. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europą ragina verčiau didinti vidaus rinkai skirtą vakcinų gamybą senajame žemyne.
„Matome, kad britiškos gamyklos gamina Britanijai, o Jungtinės Valstijos neeksportuoja. Taigi, esame priklausomi nuo to, ką galime pasigaminti Europos Sąjungoje“, – pasakoja Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Prie Europos lyderių diskusijų šį vakarą jungiasi ir transatlantinius ryšiu gerinti norintis Joe Bidenas.
