O Briuselyje viešėjęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas pažadėjo dar šiemet Europai papildomai tiekti 15 milijardų kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų.
Europai vis labiau kratantis rusiškų dujų, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareikalavo kad nuo šiol Europa už „Gazprom“ dujas susimokėtų rubliais. Lietuvos ekonomistai tikina, kad toks reikalavimas – tėra desperatiškas bandymas gelbėti rublio kursą, dirbtinai didinant jo paklausą – mat Vakarų valstybės pirkdamos rusiškas dujas prieš tai turėtų už eurus prisipirkti rublių.
„Dabar daugelis Vakarų valstybių bankų priima sprendimą apskritai neatlikti jokių operacijų rubliais ir štai tokia priemone Kremlius bando išlaikyti to rublio konvertuojamumą“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tiesa, sutartimi su rusiškų dujų tiekėju „Gazprom“ yra įtvirtintos kitokios atsiskaitymo priemonės, kurios neleidžia už dujas atsiskaityti rubliais, taip, kaip reikalauja Putinas.
„Didžioji dalis įmonių iš karto pareiškė, kad mes nepirksime rubliais, mes pirksime eurais, nes yra tokie kontraktai ir, jei Rusija vers atsiskaityti – tai būtų kontraktų pažeidimas“, – sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Layen, Putino nurodymas už dujas mokėti rubliais yra šantažas ir bandymas apeiti Europos Sąjungos sankcijas, todėl Europa už rusiškas dujas rubliais nemokės. Maža to, didžiausia gamtinių dujų eksportuotoja pasaulyje – Jungtinės Amerikos Valstijos kartu su Europos Sąjunga formuoja darbo grupę. Jos tikslas mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų. Tą viešėdamas Briuselyje pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
„Jungtinės Amerikos Valstijos su partneriais įsipareigoja šiemet Europos Sąjungą aprūpinti papildomais mažiausiai 15 milijardų kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų. Tai yra didelis žingsnis, kuris pakeis rusiškas dujas. Žvelgiant į ateitį, Jungtinės Valstijos ir Europa užtikrins mažiausiai 50 milijardų kubinių metrų suskystintų dujų iki 2030 metų“, – kalba J. Bidenas.
Šiuo metu Europos Sąjunga per metus importuoja apie 155 milijardus kubinių metrų rusiškų dujų. Europos planuose ambicingas siekis iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais – maždaug 65 procentais sumažinti priklausomybę nuo „Gazromo“ dujų.
„Todėl Jungtinių Valstijų įsipareigojimas šiemet Europą aprūpinti papildomais 15 milijardų kubinių metrų suskystintųjų dujų, yra didelis žingsnis nauja kryptimi. Tai pakeis šiuo metu iš Rusijos gaunamą dujų kiekį“, – aiškina Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Layen.
O šiuo metu didžiausias Europos Sąjungos iššūkis investuoti į infrastruktūrą, kuri leistų atsigabenti suskystintas gamtines dujas iš Jungtinių Valstijų. Tam reikia pastatyti terminalus ir nutiesti perdavimo jungtis tarp Europos šalių.
„Vienos šalys, tarkim Ispanija, turi daugiau galimybių importuoti dujų, bet neturi jungčių su Prancūzija, su likusia Europos dalimi. Lietuva turės gegužės mėnesį su Lenkija. Vėlgi tų terminalų trūksta, o tai užtruks. Matyt, neišvengta bus, jei visiškai bus apribotas dujų tiekimas iš Rusijos, reikės mažinti vartojimą“, – teigia Ž. Mauricas.
Tiesa, Lenkija Europą ragina įvesti dujų ir naftos embargą Rusijai. Tačiau iki šiol Europos valstybės niekaip nesiryžta patvirtinti staigaus rusiškų energetinių išteklių importo draudimo. Tą stabdo didžiausios rusiškų dujų importuotojos – Vokietija, Austrija, Vengrija.
„Dalis valstybių šiandien dar nėra pasirengusios pačiu artimiausiu metu atsijungti nuo rusiškų išteklių kranelio. Bet nepaisant to turėjome diskusiją, ką galime padaryti anglies importo prasme, žalios naftos importo prasme“, – kalba Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
O nuo rusiškų dujų labiausiai priklausoma Vokietija iki Putino karo Ukrainoje importuodavo 55 procentus viso dujų kiekio iš Rusijos dujotiekiais per Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos jūros dugną. Iki šiol ekonomiškai stipriausia Europos valstybė neturėjo suskystintųjų dujų terminalo. Ir netgi per ateinančius du dešimtmečius planavo vamzdynais iš Rusijos importuoti dar daugiau dujų.
„Ką darys dabar Vokietija – tai didins anglies vartojimą labai taršios. Ir tiesiog mažins vartojimą, prašo ir žmonių, kad sumažintų temperatūrą namuose, pramonės taip pat prašoma, nes kito kelio nebus, jei Rusija visiškai sustabdys dujų tiekimą Europai“, – sako Ž. Mauricas.
„Yra kelios Europos valstybės, kurioms tą padaryti sunkiau ir jos turės ieškoti galimybių, kaip apskritai sumažinti dujų vartojimą. Vokietija suskubo statyti suskystintųjų gamtinių dujų terminalus. Tai tų lengvų priemonių nėra. Ir visiškai atsisakyti gamtinių dujų per šiuos metus nepavyks“, – kalba N. Mačiulis.
Europos Komisija rengia planą, kaip bent dviem trečdaliais sumažinti rusiškų dujų pirkimą. Pasak ekonomistų Rusija jau įstūmė save į kampą – izoliaciją nuo Vakarų pasaulio ir dujas ateityje turės arba pasilikti sau arba parduoti už gerokai žemesnę kainą Azijos valstybėms.
