Visgi liberalai tikina, kad jau artimiausiais mėnesiais projektas atsidurs Seimo salėje. Tik ar užteks balsų – nežinia. Kol politikai žmogaus teisių klausimais susiskaldę, homoseksualios poros vardija savo skaudulius – nors gyvena kaip šeima, negali net gauti paskolos butui.
„Kai visiškai nesitikėjau, nusprendė man pasipiršti. Mes įlindom spalio mėnesį į vandenį šaltą, buvom labai laimingos. Marija greitai nubėgo į mašiną pasiimti žiedo“, – Emilija ir Marija pasakoja savo meilės istoriją.
Merginos kartu jau penkerius metus, neseniai susižadėjo. Norėtų įteisinti ir partnerystę, tačiau negali, nes neleidžia įstatymai.
„Teisiniai dalykai. Neduok Dieve, kas nors atsitiktų – tiek su paveldėjimu būtų problemų, priėjimu prie medicininės informacijos, gauti paskolą, lizingą dviese ženkliai sudėtingiau“, – sako vilnietė Marija Markauskaitė.
Ypač teisinės problemos nesusituokusioms ar vienos lyties poroms išryškėjo per karantiną. Netgi kertant savivaldybės ribą dabar sudėtinga policininkams įrodyti, kad viena mašina važiuoja to paties namų ūkio nariai – dokumentuose tai neatsispindi. Emilija nesupranta, kodėl daliai visuomenės partnerystės įteisinimas atrodo lyg grėsmė šeimai.
„Tai visiškai neliečia aplinkui esančių žmonių, tai tiesiog man, kaip Lietuvos pilietei, kuri pasirinko likti Lietuvoje, sudarytų galimybę labai gerai čia jaustis“, – pasakoja vilnietė Emilija Bružilaitė.
Beje, Civiliame kodekse teisė į partnerystę įrašyta tada, kai Marija ir Emilija buvo visai mažos – prieš 20 metų. Tačiau per šį laiką įstatymas taip ir neatsirado.
„Liūdna, kad aš gyvenu šitoj valstybėj, moku čia mokesčius, stengiuosi būti gera pilietė, gera visuomenės narė, man šita valstybė brangi ir aš, kaip pilietė, nesijaučiu, kad aš esu jai brangi“, – teigia M. Markauskaitė.
Galop įteisinti tiek tos pačios lyties, tiek vyro ir moters partnerystę, savo rinkimų programose pasišovė Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis. Laisvės partija žadėjo įstatymą registruoti netgi per pirmas šimtą dienų valdžioje. Tos dienos beveik ištiksėjo, tačiau projekto dar nėra.
Kilo problema: ką daryti su vaikais?
Įstatymą kuria liberalų ir konservatorių darbo grupė, tačiau kilo problema: jeigu vienas iš partnerių turi biologinį vaiką, kokias teises ir pareigas turėtų įgyti jo ar jos partneris?
„Susituokė moteris, kuri turi biologinį vaiką su vyru, kuris nėra to vaiko tėvas. Tai viskas lygiai taip pat galėtų rutuliotis, kažkokių specifinių dalykų nereikėtų įvedinėti“, – kalbėjo liberalas Eugenijus Gentvilas.
Gentvilas mano, kad partnerystės atveju turėtų galioti tokios pačios taisyklės kaip santuokoje, jei vienas iš besituokiančiųjų jau turi vaikų. Naujasis sutuoktinis privalo rūpintis vaiku, tokia pat taisyklė galiotų ir partnerystės atveju. Laisvės partija ramina, kad galimybės tapti įtėviais homoseksualiems asmenims nesiūlo, nes supranta, kad pritarimo Seime nesulauktų.
„Įvaikinimas nėra svarstomas apskritai šiame projekte“, – sako Laisvės partijos narė Ieva Pakarklytė.
Pasak Laisvės frakcijos seniūnės, gali atsirasti ir daugiau kompromisų.
„Mūsų tikslas – kad tas projektas sutelktų kuo daugiau palaikymo, kad būtų priimtas ir klausimas būtų galiausiai išspręstas Lietuvoje. Dėl to ieškosim kiek įmanoma kompromisinio varianto, kuris tiktų kuo didesnei daliai Seimo narių“, – pasakoja I. Pakarklytė.
Ar tiks tai didesnei daliai, nežinia. Liberalai skaičiuoja, kad už Partnerystės įstatymą arba Civilinio kodekso pataisas pasisakytų 60 įvairių frakcijų parlamentarų. Ar to pakaktų, priklausytų nuo posėdyje užsiregistravusių Seimo narių skaičiaus. Gali būti, kad prieš balsuotų ir keletas liberalų. O konservatorių, akivaizdu, net ne keletas.
„Partnerystės institutui aš nepritarsiu. Vakarų šalių praktika rodo, kad partnerystės institutas yra pirmas žingsnis link vienalytės santuokos įteisinimo, tai manyčiau, kad tokio žingsnio nereikėtų daryti“, – teigia konservatorius Laurynas Kasčiūnas.
„Galim tikėtis skirtingų nuomonių. Manau, tikrai bus nemažai bus palaikančių, suprantančių mūsų pasaulio aktualijas, kasdienybę“, – kalbėjo konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Yra prieštaraujančių
Tos pačios lyties partnerystei prieštarauja ir didžiausia opozicijos frakcija – valstiečiai. Jie tikina, kad Seimui siūlys alternatyvą – partnerystę ne kaip šeimos, o kaip tiesiog namų ūkio modelį. Kitaip tariant, tarsi du asmenys kartu gyventų ne iš meilės, o vykdytų bendrą veiklą, panašiai kaip verslo partneriai.
„Be abejo, kad įmanomas ne tos pačios, o skirtingų lyčių asmenims, dėl ko mes rinkimų programoje pasisakėme prieš vienos lyties partnerystes“, – sako valstietė Agnė Širinskienė.
O darbiečiai, nors neretai save vadina liberalais, išvis nori referendumo, o ne įstatymo projekto.
„Mes galvojam, kad tai yra moraliniai, vertybiniai klausimai, kuriuos turi spręsti visa visuomenė. Tokie klausimai paprastai sprendžiami referendumų, apklausų būdu“, – pasakoja darbietė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Už partnerystę veikiausiai pasisakys bent dalis opozicinių socialdemokratų.
„Dėl vieningumo negalėčiau drąsiai pasakyti. Partijos programoje įrašyta šita nuostata, kad remiame“, – teigia socialdemokratas Algirdas Sysas.
Žmogaus teisių ekspertai primena, kad iš 27 Europos Sąjungos valstybių tik šešios, tarp kurių – ir Lietuva, neleidžia norintiesiems įteisinti partnerystės.
„Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasakęs, kad Konstitucija skirta apsaugoti ne tik daugumos interesus, bet ir tam tikros visuomenės grupės interesus. Net jeigu tai būtų aktualu nedidelei visuomenės grupei, svarbu atsižvelgti, neatstūminėti žmonių, neversti žmonių važiuoti į kitas šalis“, – kalbėjo Žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.
Valdantieji jau sutarė, kad pavasario sesijoje Partnerystės įstatymą arba Civilinio kodekso pataisas Seimui teiks ne pavieniai Seimo nariai, o parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Esą į ją oponentai reaguos ne taip priešiškai nei į, pavyzdžiui, homoseksualumą aktyviai demonstruojantį Tomą Vytautą Raskevičių.
