Siužete galite pamatyti vaizdus, filmuotus prieš 3,5 metų. Juose matyti, kaip tuomet naujasis Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis ateina į Seimą pranešti, kokius 14 ministrų išsirinko į savo komandą būsimiems darbams atlikti.
Iš tų 14-os pavardžių šiandien, beje, likusios tik šešios – septyni ministrai pakeisti, o viena kėdė, viršų paėmus ambicijoms, išvis liko tuščia.
O šiandien premjeras į Seimo salę keliauja papasakoti, ką su tais visais ministrais nuveikė gero Lietuvai. Teoriškai Vyriausybės ataskaita skirta apibendrinti vienų paskutinių metų darbus. Tačiau Skvernelis naudojasi proga ir vardija dešimtis darbų ir skaičių, kaip lietuviams gyvenimas gerėjo per visą jo Vyriausybės besibaigiančią kadenciją.
„Nuo sausio 1 d. minimalioji alga bruto siekia 607 eurus. Tik priminsiu, kad prieš 4 metus ji buvo perpus mažesnė ir siekė 380 eurų“, – sako Skvernelis.
Vidutinė alga, pasak ataskaitos, per beveik ketverius metus augo 38 procentais ir „į rankas“ dabar viršija 800 eurų.
„Sparčiai auga mūsų pedagogų atlyginimai. Maždaug 26 proc. padidėjo mokytojų vidutinis darbo užmokestis, palyginti su 2018 m“, – pasakoja S. Skvernelis.
Skvernelis dar džiaugiasi didėjusiomis pensijomis, sukauptu valstybės rezervu ir tuo, kad per ketverius metus Lietuvos ekonomika bendrai ūgtelėjo per 12 procentų, t.y., daugiau kaip 9 milijardais eurų:
„Sutrumpėjo eilės pas šeimos gydytoją. Duomenys rodo, kad dabar per 7 dienas pas gydytoją patenka 9 iš 10 asmenų.“
Tiesa, minimuose skaičiuose chaosas dėl koronaviruso dar neatsispindi. Ir jokio savikritiško žodžio sau ar ministrams premjeras taip ir neištaria. Tai kliūva opozicijai.
„Pavadinčiau meteorologo gyrimusi geru oru – pavyko pasiekti, kad šiandien šviečia saulė“, – teigia konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Užtat iš valdančiųjų flango baigus kalbą Skverneliui aidi plojimai. O netrukus, atėjus metui atsakyti į parlamentarų klausimus, Skvernelis žeria ir sparnuotą frazę:
„Ši Vyriausybė turbūt kaip niekada nepatyrė nė vieno korupcinio skandalo. Nė vieno. Nė vienos bylos nėra iškeltos.“
Opozicijos pusė iškart replikuoja apie asfaltą premjero gatvei, kuriai Vilniaus rajono savivaldybė pernai skyrė 300 tūkstančių eurų, o, nepaisant skandalo ir dar nebaigto etikos prievaizdų tyrimo, prieš gerą mėnesį – dar 140 tūkstančių.
„Tą neaiškiomis aplinkybėmis išsiasfaltavusį kelią prie jūsų namo…“, – kalbėjo liberalė Aušrinė Armonaitė.
„Nemanau, kad ir prie jūsų gyvenamo namo jūs pati išsiasfaltavote savo gatvę ar sudėjote šaligatvį“, – sako S. Skvernelis.
Turint omenyje keliuką, garsiai nuskambėjusį premjero žmonos įsidarbinimą „Orlen Lietuva“, ministro Narkevičiaus vakarienes už valstybės įmonių pinigus ir kitus nuolat Vyriausybę lydėjusius skandalėlius, apžvalgininkams Skvernelio pareiškimas kelia šypseną.
„Švelniai tariant, taip nėra. Skandalų buvo kone kas mėnesį. Žymiai dažniau šita valdžia pasižymėdavo skandalais, kurie kildavo dėl jos nekompetencijos, dėl žmonių nesiorientavimo, kur jie yra“, – pasakoja apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Tačiau Skvernelio teigimu, viskas nublanksta prieš pagražėjusius skaičius statistikoje: esą jam ir jo ministrams paėmus Vyriausybės vairą, gyvenimas gerėjo visiems lietuviams.
„Galim kalbėti apie visą visuomenę, visas visuomenės grupes, kurių gyvenimas keitėsi ir keitėsi į gerąją pusę. Mes jau kalbam ne apie 5-7 eurus, kalbam apie procentus – 30, 40, 45 proc. pagal atskiras visuomenės grupes, kurių pajamos didėjo“, – teigia S. Skvernelis.
„Kai kur ir nieko nepadarė. Nes ir dabar girdime iš pačios Vyriausybės narių retoriką, kad reikia daryti reformas kažkur – sveikatos apsaugoje ar švietime. Tai kyla natūralus klausimas: o tie 3 „geri“ metai buvo kam?“, – kalbėjo konservatorė Ingrida Šimonytė.
„Su šiuo ekonominiu ir socialiniu progresu sunku yra ginčytis, jį reikia pripažinti. Sudėtingiau yra nubrėžti liniją ir pasakyti, kur čia buvo palankių išorinių aplinkybių pasekmė, kur yra įmonių ir gyventojų pastangų rezultatas, o kur – Vyriausybės įgyvendintų reformų rezultatas“, – sako ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Agitacinis reklaminis viešųjų ryšių dokumentas prieš einant į Seimo rinkimus. Visi dalykai, kurie padaryti, yra techninio, formalaus, kosmetinio pobūdžio. Ar kalbėtume apie ekonomiką, mokesčius, socialinius dalykus“, – pasakoja V. Bruveris.
Dalies ekspertų teigimu, labiausiai šią kadenciją strigo švietimo reikalai.
„Kurioje rezultatų mažiausiai pasiekta – švietimas. Naujausioje EBPO ataskaitoje moksleivių gebėjimų pasiekimuose Lietuva yra vienoje žemiausių vietų ES, kas ketvirtas moksleivis nepasiekia minimalių gebėjimų, mokyklų tinklas neoptimizuotas“, – teigia N. Mačiulis.
Pažymio premjeras Vyriausybės darbui nerašo, esą viską įvertins rinkėjai, o iki tų rinkimų dar teks nuveikti nemažai. Mat kortas sumaišius koronavorusui, ir patys žmonės, ir ekspertai valdantiesiems žeria daug kritikos dėl nepakankamos bei per lėtos pagalbos verslui ir samdomiems darbuotojams.