Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė ir Lietuvos verslo konfederacijos laikinasis vadovas Emilis Ruželė.
Atlyginimų atotrūkis yra skaudi tema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Matome, kad Europos Komisija stengiasi atskirtį sumažinti, priimamos įvairios direktyvos. Ar to neišeina išspręsti organiškai, pačiam verslui?
E. Ruželė: Visų pirma reikėtų pasižiūrėti į to priežastis, o jų yra įvairių. Pradedant nuo to, kad karjeros pasirinkimai skiriasi, deja, šiandien vyrai daugiau renkasi technines ir inžinerines specialybes, kurios daugiau prisideda prie pridėtinės vertės Lietuvos ekonomikai kūrimo, todėl ten ir atlyginimai būna didesni.
Tačiau yra ir kitos priežastys. Mūsų visuomenėje, deja, yra labai aukštas stereotipinis lyčių pasiskirstymas, mus lenkia tik Bulgarija ir Vengrija. Prieš kelis metus daryta apklausa parodė, kad 73 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog pagrindinė moters atsakomybė yra šeima ir namai. Būtų naivu sakyti, kad šitie nusistatymai neturi įtakos darbo rinkai.
Iš tikrųjų nesąžininga, kad moterys uždirba mažiau vien dėl to, kad jų pirmas pasirinkimas neva turėtų būti darbas namuose, kuris nėra apmokamas.
R. Karavaitienė: Ypač tada, kai už tą patį darbą vyrams tiesiog sumokama daugiau, skirtumas būna ir 20 proc., ir 30 proc., matosi, kad yra nesąžiningumo. Tokia situacija susidaro per ilgą laiką, pradedant tuo, kokie lūkesčiai keliami mergaitėms, kaip jos turėtų elgtis, kokios profesijos joms neva tinka.
Jos dažniausiai būna susijusios su priežiūra, globa, aptarnavimu. Primetama, kad moterims būdinga užimti žemesnes pozicijas, primetami ryškūs stereotipai, pavyzdžiui, kad moterys negali vadovauti dėl savo jautrumo. <...>
Nuo pačių pirmųjų darbų moterys ateina į darbo rinką su mažesniais lūkesčiais, menkiau save vertina, nors turi aukštąjį išsilavinimą, moka kalbas. Skaitydamos darbo skelbimus jos galvoja: aš čia truputį neatitinku, gal reikėtų prašyti mažiau, nes aš dar tik pradedu.
Tuo tarpu vyrai ateina drąsiau, su ryškesnėmis ambicijomis. Tai, su kokiu atlyginimu startuoja pirmuosiuose darbuose neretai nulemia tai, koks bus tolimesnis karjeros kelias ir tikėtinas atlyginimo augimas.
Kaip manote, kiek laiko reikėtų, kad moterų ir vyrų atlyginimai Lietuvoje susivienodintų. Ar galime prognozuoti, kad su laiku tas atotrūkis vis mažės?
E. Ruželė: Aš manau, kad tai nėra tik laiko klausimas, o ir priemonių. Pateiksiu kelis pavyzdžius. Yra ne tik gimdymo atostogos, bet ir kiti dalykai: po 1,5 metų moteris grįžta į darbo rinką.
Ar lopšelių tinklas yra pakankamai išvystytas Lietuvoje? Ne. Po to vaikai pradeda eiti į mokyklą, pirmokui ar antrokui pamokos baigiasi 13 val., o popamokinėje grupėje vaikai sėdi įlindę į telefonus...
Mes kartais gal apie tai nepagalvojame, bet mūsų paslaugų struktūroje yra keistų nukrypimų. Manau, kad reikėtų tokių priemonių, kurios mums leistų lygiau dalintis atsakomybes šeimoje ir tai pavirstų į lygesnį atstovavimą darbo rinkoje.
Ir čia valstybė turi realias sąlygas labiau įsikišti?
E. Ruželė: Taip, gerindama paslaugų kokybę ir prieinamumą.
Visą pokalbį rasite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
