Užtvankų Lietuvoje virš 1000 ir kone pusė jų apgailėtinos būklės ir bet kada gali sugriūti. Aplinkos ministerija aiškina, kad didžioji dalis jų turėtų būti nugriauta.
Nevaldomai vanduo ėmė veržtis antradienį lūžus „Ekrano“ marių užtvankai. Akimirksniu kilo vandens lygis Nevėžyje grasindamas apsemti gyventojų namus, sėmė ūkininkų pasėlius.
Dabar vaizdas prie „Ekrano“ užtvankos nebe toks grėsmingas. Antradienio popietę darbininkai pastatė avarinius užtvarus ir taip į Nevėžį plūstančio vandens kiekį sumažino.
Panevėžietis Povilas įsitikinęs, ši užtvanka turėjo būti akyliau stebima ir prižiūrima. Esą plika akimi matosi net jos statybos trūkumai.
„Negerai, labai negerai. Čionais ojojoj kaip aš pasižiūriu iš kranšteinų išrauta, tai buvo, vadinasi, nekokybiškai padaryta anais laikais, o, negražu“, – kalba Povilas.
Užtvanką prižiūrinčios įmonės vadovas ramina gyventojus, grėsmės pastačius laikinuosius užtvarus nebėra. Situaciją nuolat stebi specialistai.
„Šiandien jau matome Nevėžio upė yra pilnai nusekusi, užtvankos lygis palaipsniui kyla“, – tikina „Panevėžio gatvės“ direktorius Arvydas Zapalskis.
„Kaip laikinas įdėtas, taip laikina ir situacija, čia dabar turės kažką rimčiau daryt“, – sako panevėžietis Artūras.
„Dabar aišku, darys projektus kokius du metus ardys, specialistus kokius, tai yra tų biurokratų savivaldybėj, ten nė vieno nėra be išsilavinimo, turi gi inžinerinius išsilavinimus, ką jie veikia“, – piktinasi panevėžietis Vytautas.
Panevėžio miesto vicemero teigimu, užtvankos remontas jau buvo planuotas, tačiau dabar akivaizdu, kad prireiks didesnių investicijų, skaičiuojamų milijonais.
„Dabar po to, kas įvyko, tai aišku, kad reikalingas kapitalinis remontas, kad gamta, ta stichija mus aplenkė su darbais“, – kalba Panevėžio vicemeras Valdemaras Jakštas.
Panevėžio vicemeras teigia, kad užtvankos kapitalinis remontas gali būti per didelė našta savivaldybei. Sako teks prašyti vyriausybės paramos.
„Panevėžio savivaldybė tikrai ne tarp biedniausių savivaldybių ir neatsilikęs kraštas, yra nuosavybė, yra rekreacinis objektas, turima rūpintis savo nuosavybe. Valstybė yra nusimačiusi kryptį kaip griauti užtvankas, tam mes turime susiplanavę dešimtis milijonų eurų. Čia mūsų investicijos į griovimą, o ne į atstatymą“, – teigia Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Užtvankos avarija Panevėžyje atskleidė visos Lietuvos problemą dėl užtvankų būklės. Jų, Aplinkos ministerijos duomenimis, yra virš 1300 iš jų virš 500 priklauso valstybei arba savivaldybėms. 136 privačios. Apie 40 procentų užtvankų – bešeimininkės arba šeimininkai nežinomi.
„Apie 40 procentų užtvankų iš to 1300 yra blogos arba labai blogos būklės ir artimiausiu metu reikėtų priimti sprendimą, ką su jomis toliau daryti“, – sako Aplinkos viceministras Danas Augutis.
Viceministro teigimu, iš maždaug 1300 užtvankų vos 100 gamina elektrą, dalis naudojamos rekreacijai. Kitos taip ir stovi apleistos.
„Nemaža dalis pačios sugriuvo arba buvo nugriautos, tai tų užtvankų kiekis matyt mažės. Visoj Europoj yra ta bendra tendencija atlaisvinti upes“, – kalba D. Augutis.
Štai, pavyzdžiui, Panevėžio rajone yra 16 užtvankų. Seniausiai per pusšimtis metų. Beveik visos jos, anot mero, anuomet statytos laukų drėkinimui. Dabar tarnauja žmonių laisvalaikiui.
„Kaip dabar sako išleist visas užtvankas ir pavojaus nebus, aš su tuo kategoriškai nesutinku, tai yra siauras toks mąstymas, tiesiai šviesiai sakau.Tos užtvankos reikalingos, jas reikia prižiūrėt“, – tikina Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Aplinkos ministerija jau yra nugriovusi vieną užtvanką, dar vieną griauna šiuo metu.
Savivaldybės jau artimiausiu metu galės kreiptis į ministeriją dėl paramos užtvankų griovimo darbams.
