Net jei tai kainuos ir brangiau, nei perkant iš rusų. Tą patį padaryti Landsbergis ragina ir visą Europą. Tiesa, premjerė sako, kad Lietuva nedarys skubotų veiksmų, kurie galėtų mums patiems pakenkti.
Matydami, kaip rusai bando sunaikinti Ukrainą, Lietuvos politikai pasiryžo greičiau mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos – pirmiausia nuo „Gazpromo“ dujų.
„Bet koks rusiškų dujų importas per SGD terminalą jau šiandien yra sustabdytas. Jokių mažų krovinių nebėra. Lietuva galėtų jau šiandien atsisakyti rusiškų dujų per vamzdį, tačiau tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui, todėl į tai privalome atsižvelgti“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Iš viso kiekio dujų, kurias pirkome, 26 procentai buvo būtent iš „Gazpromo“. Bet mažinamas ne tik rusiškų dujų kiekis, bet ir elektra. Pernai jos importavome maždaug 17 procentų, bet priimtas sprendimas šį kiekį sumažinti.
„Nuo šiandien 3 Baltijos šalių susitarimu komercinis srautas iš Rusijos yra sumažintas iki minimalaus techninio lygio. Tai visų Baltijos šalių sprendimas, kuris buvo priimtas vakar. Sistemos veikimą mes užtikrinome vietine generacija, importu per jungtis su Švedija, Lenkija ir Latvija“, – kalba D. Kreivys.
Tiesa, visiškas energetinis atsiskyrimas nuo Rusijos nebus greitas.
„Į ką norėčiau atkreipti dėmesį ten daugeliui karių nuo sofos, kurie kariauja dabar karą, kad techninių nesąmonių daryti valstybė negali. Visi sprendimai, kurie daromi, jie yra daromi technologiškai tam, kad būtų saugu, pirmiausia“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Kaip keisis kaina neperkant „Gazpromo“ dujų, Energetikos ministras neatsakė, tik užsiminė dėl elektros.
„Tą, ką mes dabar turime padarę, elektros kiekio sumažinimas neįtakoja kainos. Nes nei rusiška, nei anksčiau baltarusiška elektra neformuoja kainos mūsų rinkose. Kainą formuoja Švedijos 4 zona“, – kalba D. Kreivys.
Pernai Lietuva iš „Gazpromo“ įsigijo 26 procentus reikalingų dujų, o rusiškos elektros – apie 17 procentų viso kiekio.
„Tai nėra dideli skaičiai, nes kaip žinia, turime alternatyvų, ir nemaža dalimi mus labiau gal paveiks bendra situacija energetikos rinkoje, nes energetikos nešėjai yra labai reikšmingai išbrangę, dėl pasaulinės priklausomybės nuo Rusijos, dėl Rusijos reikšmingo vaidmens“, – komentuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Bet gerokai sunkiau dėl naftos. Ją importuojanti „Orlen Lietuva“ pritaikyta perdirbti būtent rusišką naftą – ji už kitur išgaunamą naftą yra sunkesnė, turinti daugiau sieros. Pati kompanija komentuoti šios temos nepanoro, bet anksčiau viešumoje yra skelbusi apie beveik pusseptinto šimto milijono eurų suplanuotas investicijas, kurios leistų perdirbti ir kitokią nei rusišką, naftą.
Pernai už naftą Rusijai sumokėta maždaug 2 milijardai 700 milijonų, dar virš 300 milijonų atseikėta už dujas ir elektrą. Kokia šių išteklių kaina būtų perkant iš kitų valstybių – atsakyti sunku, nes rinka nuolat svyruoja.
„Naftos ir dujų eksportu gyvuoja režimas. Jeigu ten mes mažiname priklausomybę, tai silpnėja režimas, tai aš būčiau už tai, kad… — Net jei ir brangiau mokėtume? — Šią minutę, tai net jeigu ir brangiau mokėtume“, – teigia nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Dabar kaina yra tik tokia, ar Europa kaip mes ją žinome išlieka, ar ne. Tai manau, kad dabar tai mes pirmiausia turėtume skaičiuoti“, – kalba „valstietis“ Giedrius Surplys.
Pasigirsta siūlymų verslo ryšius su rusais ir baltarusiais nutraukti visiškai – net ir gabenant įvairius krovinius per Klaipėdos uostą.
„Bankrutuoti tikrai nereikia ruoštis, aišku, krovinių srautas pakankamai didelis buvo ir pakankamai skausmingas, bet esant šioje situacijoje geriau pakentėti ir ieškoti naujų variantų, kooperuotis su kitais Baltijos jūros uostais, negu verkšlenti, kad kroviniai jau kažkur kitur“, – sako ekonomistas Raimundas Vaitiekūnas.
„Trumpuoju laikotarpiu tai bus skausminga valstybinėms įmonėms, ekonomikai tai nėra reikšmingi praradimai, o vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu nuo to mūsų ekonomika taps tik atsparesnė“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Visa tai tik teoriniai svarstymai, kaip vieni ar kiti sprendimai gali paliesti mūsų kišenes. Neaiškus ir jau vykstančio karo poveikis.
„Kol kas yra sunku pasakyti kokios bus tikrosios karo Ukrainoje, o taip pat ir sankcijų įvestų Vakarų valstybių Rusijai ir Baltarusijai pasekmės vakarų valstybių ekonomikai, tą prognozuoti labai sudėtinga“, – sako I. Šimonytė.
Bet Lietuva susiduria ir su ankstesnių sprendimų pasekmėmis. Uždraudus Lukašenkos trąšų tranzitą per Klaipėdos uostą, įmonės neteko keliasdešimties milijonų per metus, o šiandien Užimtumo tarnyba pranešė, kad „Birių krovinių terminalas“ atleidžia 136 darbuotojus.
