Klaipėdietis Donatas uostamiesčio universiteto botanikos sode ieško eglutės. Ir ieško ne sau, o darželiui, kurį lanko jo atžala. Vietą žaliasakarės paieškai vaikinas pasirinko neatsitiktinai – botanikos sodas jau 4 metus siūlo vazone augančią gyvą eglutę išsinuomoti, o po švenčių ją grąžinti.
„Tai reiškia, kad tu tos eglutės nenukerti, o paskui, pasibaigus šventėms, neišmeti kažkur ir nerealizuoji. Ir tiesiog augalas, kaip ir žmogus, nori gyventi. Tai, mano manymu, tai labai gera idėja ir aš už tai“, – sako klaipėdietis Donatas.
Pasak botanikos sodo direktorės, mintis nuomoti gyvas eglutes vazonuose kilo visai netikėtai.
„Kai atvažiavo žmonės labai mylintys gamtą ir atvežė iš prekybos centrų nusipirkę eglutes ir prašė priglausti, ir paklausė, gal turime nuomoti. Tai ir pagalvojom – jei yra poreikis, reikia palaikyti tą idėją. Tai pirmi metai ir buvo tokie, kad mes turėjom dešimt eglučių, kurias išnuomavome“, – pasakoja botanikos sodo direktorė Asta Klimienė.
Tad jau kitais metais botanikos sodo administracija paskelbė, kad nuomoja eglutes. Kai kurios eglutės žmonių namuose jau sutiko net keletą Kalėdų – nuo nuomos pradžios keliauja po žmonių namus, o vėliau grįžta į sodą ir čia ramiai laukia kitų švenčių. Šiemet klaipėdiečiai jau renkasi iš 300 eglučių. Pusė jų jau yra išnuomotos.
„Kai kurios eglutės jau yra rezervuotos. Ant jų yra užrašytas vardas ir pavardė, pažymėtos STOP juostele. Žmonės atėję žino, kad su STOP juostelėm jau yra rezervuotos“, – teigia botanikos sodo vadybininkė Rita Buivydė.
Eglučių kaina siekia 20–30 eurų. Grąžinę jas iki sausio 10 dienos, tai yra po Trijų Karalių, žmonės atgauna pusę sumokėtos sumos. Botanikos sodo atstovai pasakoja, kad nors ir priima, tačiau pinigų negrąžina tik už nuvytusias, žmonių neprižiūrėtas eglutes. Tiesa, tokių vos viena kita. Todėl negaili patarimų, kaip vazonuose augančias žaliaskares namuose puoselėti, kad šios sulauktų ne vienų švenčių.
„Pirmiausia, parsivežus namo tą eglutę, jei, kaip ir dabar yra pašalę, tai reikėtų palaistyti ir palaikyti dar lauke ar už durų, kad atitirptų žemė. Tada parsinešti namo, pakelti aukščiau nuo grindų arba nedėti prie radiatoriaus“, – kalbėjo A. Klimienė.
To reikia, kad vanduo neišgaruotų. Botanikai pataria po vazonu padėti indelį, kad vanduo susikauptų jame. Tada eglę laistyti tarsi naminę gėlę.
„Jei puošimės dabar, tai viskas tvarkoje, pasidedam kambaryje. Jei puošimės prieš pat Kalėdas, tai reikėtų, jei yra galimybė, palaikyti vėsiau – ar balkone, ar prieangyje ar terasoje“, – sako A. Klimienė.
Šiuos patarimus išklausė ir po botanikos soda vaikštinėjantys bei eglutes besirenkantys klaipėdiečiai. Jie sako, kad dirbtinės žaliaskarės jau atsibodo, tad per šias šventes namų karaliene taps gyva, kvepianti eglutė.
„Nusprendėm šiemet gyvą. Visą laiką turėjom dirbtinę, o šiemet turėsim gyvą. Nes vaikui daugiau džiaugsmo.“
„Gražiau namuose, kai gyva. Ir kvapas, ir viską. Ne dirbtinė.“
„Nereikia eglučių kirsti. Tai labai „faina“ padėti išsaugoti šiek tiek ir gamtos, ir smagiau namuose gyva.“
Na, o kol kiti renkasi, klaipėdietis Donatas savo eglutę jau rado. Tik viršūnę reikės patrumpinti.
Tad vaikinas pasiima eglutę, pasodina ją automobilio priekyje tarsi garbingą keleivę ir išveža žaliaskarę į vaikų darželį, kuriame jos jau laukia mažieji Kalėdų gerbėjai.
