Lazdijų rajone esančioje Metelių regioninio parko direkcijoje šurmulio ir emocijų – per kraštus. Proga ypatinga – į gimtuosius namus iš Kauno parvežti baliniai vėžliai. Jiems beveik metai. Tiek laiko mažyliai gyveno zoologijos sode. Ir buvo neeilinė galimybė iš arti pamatyti Lietuvoje gyvenančius vėžlius. O norinčių juos pamatyti tikrai netrūko.
Grožėtis vėžliukais buvo galima vos vieną valandą: „Ne kiekvieną dieną matai. Žinai, kad kažkada jų buvo. Buvo pradingę, dabar matai savo akimis. Specialiai važiavome, kad pamatytume. – Ar iš toli važiavote? – Iš Vilniaus.“
Netrukus mažyliai keliaus į natūralią gamtą. Renginys vadinamas vėžliukų sugrįžtuvėmis. O tokios ceremonijos daromos dėl to, kad lietuviški vėžliai neišnyktų. Tokia grėsmė jau buvo iškilusi. Dar prieš gerą dešimtmetį baliniai vėžliai buvo ties išnykimo riba, tad susizgribta saugoti populiaciją.
Tad dabar jau beveik dešimt metų dalis kiaušinių yra paimami iš dėtaviečių ir išvežami į Kauno zoologijos sodą, kur vėžliukai išsirita ir paauga. Ten jiems saugiau. Natūralioje aplinkoje tik ką išsiritusių mažylių tyko įvairūs pavojai. Net skruzdės jiems priešai, o gandrai tik tyko sulesti.
„Jeigu prisimintume istoriją, tai pradėjus apsaugos veiklas Lietuvoje, manoma, 200–300 buvo, tai dabar galima spėti, kad apie 1000 galime turėti tų vėžlių”, – teigia Metelių regioninio parko direktorius Ramūnas Krugelis.
Dzūkijoje balinių vėžlių populiacija yra didžiausia Lietuvoje. Ten jiems tinkamiausios sąlygos gyventi. Bet pamatyti natūralioje gamtoje saulėje besikaitinantį vėžlį – retai kam pavyksta. Todėl šiandien žmonės ir suplūdo pažiūrėti šių retų, paslaptingų gyvūnų. Kas norėjo, galėjo ir pačiupinėti.
Kartu su vėžliukais į Dzūkiją parkeliavo ir retos varlės – raudonpilvės kūmutės:
„Jisai toks kaip vandens roplys. – O norėtum namuose turėti? – Turbūt.“
„Lietuvišką pirmą kartą matote? – Lietuvišką pirmą. Gražūs, mieli, pačiupinėjau.“
Kauno zoologijos sode vėžliukus prižiūrinti Alma Pikūnienė sako, kad šiemet į Dzūkiją parvežė 78 vėžliukus. Dalis iškeliavo į Veisiejų apylinkes, o dalis atvežta į Metelių regioninį parką.
„Vienas neišgyveno, iš tų, kur parsivežėme. Tai vienas tiktai mirė vėžliukas po žiemojimo. Silpnesnės sveikatos buvo. Visi kiti sėkmingai sulaukė vasaros ir grįžta į tėviškę“, – kalba šaltakraujų gyvūnų kuratorė Alma Pikūnienė.
Ir, kai pasirodymas visuomenei baigtas, metas didžiajai kelionei – namo į pelkes. Metelių regioninio parko specialistai vėžliukus išskirsto po kelias vietas. Ten jie praleis visą likusį savo gyvenimą. Balinis vėžlys gali gyventi ir šimtą metų. Tik nežinia, ar jie tiek išgyvena, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
„Iš tikro tos natūralios gamtos ne tiek daug ir likę. Ir šiandien mes jau vėžliukų ateitį įsivaizduojamą tik tokią – kad jie visada turės sulaukti žmogaus pagalbos. Mes ją įrašėme į Raudonąją knygą, išsaugojome, bet turėsime ir nuolat saugoti”, – tikina S. Paltanavičius.
Prieš 100 metų baliniai vėžliai gyveno visuose Lietuvos regionuose. Tai vienintelė vėžlių rūšis, gyvenanti mūsų šalyje. Jie griežtai saugomi visoje Europoje. Gyvūnai ant išnykimo ribos atsidūrė pradėjus aktyviai melioruoti laukus.
