Palangos menininkas Vytautas Kusas meiliai žvelgdamas laisto tik kartą metuose pražystančią savo gėlę. Per ekraną to pajusti dar neįmanoma, tačiau patalpoje, kurioje stovi augalas, išbūti sunku – dvokia sušvinkusia mėsa. Ši gėlė – lavongėlė. Pražydusi skleidžia neapsakomą smarvę.
Ši gėlė dėl savo išvaizdos turi dar porą pavadinimų – velnio liežuvis ir amorfofalas. Gėlė auga Kuso Šuniukų muziejuje, kuris Palangoje gana populiarus.
„Atėjo lankytojai ir aš tarpdury sakau – nu, apsispręskit, nes pas mane muziejuje yra diskomfortas. Nu ir atėjo, taip susiraukė“, – juokėsi menininkas.
Vytautas lavongėlę prieš 14 metų gavo iš savo giminaitės.
„Pusseserė metė lauk ją, bes kažkur apsiskaitė, kad yra nuodinga. Sakau, nemesk, atiduok man“, – pasakojo palangiškis.
Gėlė nėra nuodinga, bet dešimt metų žiedo nesukrovė. Tačiau dabar jau ketvirtus metus, pavasariais, nudžiugina savo siaubingu kvapu. O ir priežiūros beveik nereikalauja.
Gamtoje lavongėlės auga tropikuose bei subtropikuose. Jų yra 170 rūšių, kai kurių žiedynas gali būti net 3 metrų aukščio, o svogūnėlis iki 50 kilogramų svorio. Be to, gamtoje niekas nevyksta be priežasties. Taip pat ir gėlės skleidžiamas kvapas.
„Jeigu smirda, vadinasi turi privilioti kažką, kas tą smarvę labai mėgsta. Tai šiuo atveju museles. Tos muselės apdulkina žiedą“, – aiškino Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:





































































































































































































































































